teenacious:D

Egiptas Silicio Slėnio širdyje

2012-01-24T20:56:00.000-08:00

Gyvenimas dideliame mieste su kad ir trumpa, bet įspūdinga milžiniškų turtų akumuliavimo istorija turi šiokių tokių privalumų. Pavyzdžiui, kad pasigrožėtum sarkofagais ir mumijomis, visai nereikia keliauti prie Viduržemio jūros, nes hieroglifais išdekoruotą faraono kapavietę su daugybe smulkių ir net keliais originaliais artefaktais, sukauptais per porą Amerikietiško kapitalizmo klestėjimo šimtmečių, galima rasti apsilankius San Jose Egipto muziejuje.

Senovės Egipto istorija negali nesižavėti. Tuo metu, kai krikščionių pasaulio dievas dar tik krapštė sau nosį prieš pradėdamas Visatos kūrimo darbus, čia žmonės jau virė alų, sprendė kompleksiškus monumentaliosios architektūros uždavinius ir kovojo už savo teises, organizuodami profesines sąjungas ir visuotinius streikus. Pasirodo, kad ilgai vyravusi nuomonė apie vergų statytas piramides tėra mitas, ir į šiuos gigantiškus statinius reiktų žiūrėti kaip į savotiškas ekonomikos stimuliavimo priemones, užtikrinusias pragyvenimą daugybei Egipto statybininkų, amatininkų ir visam smulkiajam verslui suburbijoje. Panašiai kaip dabar, Amerikos ekonomikai buksuojant, Obama skiria milžiniškas lėšas kelių tiesimui ir tiltų remontui. Tax dollars at work, ške.

Egiptiečių dvasinis gyvenimas buvo toks pat komplikuotas, nevienalytis ir intriguojantis, kaip ir jų architektūra. Stebėtinai, Šėtono dar nepažinę, bet gyvendami lyg žvėryne egzotiškų dievybių apsuptyje, senovės egiptiečiai išsiugdė labai sveiką požiūrį į pomirtinį gyvenimą. Kaip viena to meto nemirtingų frazių byloja, - "Su spindesiu veide džiaugsmingai dieną švęsk be poilsio, nes niekas savo turtų išsinešt negali. Jo! Niekas dar iš ten negrįžo, kas su visam išėjo".

Nenuostabu, kad vėlesni Echnatono bandymai įvesti monoteistinį religinį ekstremizmą sugriaunant visus daugialypio tikėjimo pamatus nepasiteisino ir gyvavo tik tol, kol gyvas buvo pats faraonas. Jam mirus, egiptiečiai surinko visus jo valdymo metais sukurtus estetinio meno pavyzdžius ir, išnešę į dykumą, užkasė smėlyje kartu su valdovo mumija. Taip atsikračiusi moralinio kompaso vietą uzurpavusio teisuolio - keistuolio, Egipto visuomenė sugrįžo prie tradicinių vertybių sistemos.

Taip ir aš, dar kurį laiką pasitrainiojęs tarp senovės relikvijų, pasidairęs į kitų civilizacijų įtakas (O! Sveikas, Cezari!) ir pažadinęs smalsumą skubu atgal prie savosios studijuoti šaltinių. Gal kada ir iki Nilo nusigausiu, tik su jų revoliucijom - kada dabar?

Kai cirkui vietos cirke nebėra

2012-01-22T12:08:00.000-08:00

Šią savaitę darbovietė mus palepino išvyka į cirką. Ketvirtadienį, vietoj pasaulinio dominavimo plėtros, surinko darbuotojus su antromis pusėmis ir autobusais išvežė į Oaklandą žiūrėti Cirque du Soleil Michael Jackson THE IMMORTAL. Jei neteko susidurti, paaiškinsiu, kad Cirque du Soleil yra tokia terapija, kur meno priemonėmis sėkmingai gydomos vaikystėje patirtos tarybinio cirko traumos ir kiti dvasiniai sužalojimai, tokie, kaip "Viskas šiame gyvenime yra šūdas ir myžalai". Tik šį kartą, matyt, nueita per toli ar atvirkščiai - sustota pusiaukelėje. Skambant Maiklo Džeksono muzikai, kažkur giliai tarp didžiulių ekranų gerai koordinuotose masinėse scenose ėmė ir pradingo taip vadinamas "O!" momentas, - pasirodymo vieta, kai artistai akivaizdžiai peržengia žmogaus galimybių ribas, o publika nevalingai aikčioja iš nuostabos, gaudydama iš orbitų lipančia akis ir tolumon čiuožiančius stogus. Vietoj monumentalios fantazijos, ištrinančios laiko ir žanrų ribas, matomai pasukta lengvesniu keliu ir nutarta apsiriboti miuziklu ar sukurti hip-hopo amžiaus baletą.

Stebint pasirodymą, į galvą įkyriai lindo mintis, kad MJ iškeliavus Anapilin, cirko vadybininkai nupirko neįvykusio šou "This is It" likučius, ir, šiek tiek paremontavę, dabar vežioja po pasaulį, ir rodo "What is It?" sideshow programos rėmuose, kaip kokią barzdotą moterį, Kongo pabaisą - gorilą ar geek show pavadinimu "See the Victim of Drug Abuse." Tik gal kiek mažiau grotesko ir daugybė pompastikos tame vaidinime. Bandymai užpildyti atlaisvėjusią žvaigždės vietą soliniais klounų, muzikantų ir vienakojo šokėjo pasirodymais tik dar labiau paryškino įspūdį, kad Popso Karaliaus nebėra.

O šiaip, tai vietos pašalinėms mintims tikrai netrūko. Bet čia jau didžiulės Oraklo (Orakulo?) arenos bėda. Bilietų dalybos taip lėmė, kad sėdėjau toli balkone, beveik pačioje palubėje. Dėl nuotolio, emocinis kontaktas tarp manęs ir artistų nuolatos trūkinėjo, nors intelektas stabiliai vertino momento svarbą, subtilumą, sudėtingumą ir išliekamąją vertę. Bet vis pagaudavau save galvojantį apie Viešpatį Visatos Kūrėją iš padangių stebintį mus. Jei man, su savo beždžionės smegenim, evoliucijos eigoje jau šiek tiek ragavusiom kultūros ir civilizacijos, buvo sunku išlaikyti dėmesį stebint šią spalvingą skruzdėlių fiestą, koks abejingas turi būti Jis, iš savo aukštybių žiūrėdamas į trumpus banalius pasirodymus mūsų gyvenimo scenoje. Po to jau negali Jo kaltinti už audras, ligas ir kitas stichines nelaimes, grąžinančias nuklydusias mintis atgal prie veiksmo.

Arsonistai atrieda atidunda!

2012-01-09T20:44:00.000-08:00

Už lango kriminalas, akys stulpu... Panašu, kad Twitter'yje aptikti Los Andželą per Naujus siaubusio padegėjo pėdsakai veda Lietuvon:

Kas nežinot Pauliaus, apie jo nusikalstamą veiklą galit pasiklausyti čia:

Opa opa per kalniuką į parkiuką

2012-01-07T14:51:00.000-08:00

Kai tėvynę sukausto ledas ir vienintele protinga transporto priemonė nusigauti nuo taško A prie taško B belieka pačiūžos, su didžiausiu malonumu skubu pasiguosti kalifornietiškos žiemos negandomis. Šiam rašiniui pasirinkau Joseph D. Grant parką - 20 min. vingiavimo kalnų takeliais nuo mano namų San Jose.

Įsikūręs nacionalizuotoje rančoje ant 19 a. pabaigos - 20 a. pradžios prabangos liekanų, kažkada garsių prašmatniais pokyliais ir Holivudo žvaigždžių bei prezidentų vizitais, parkas dabar siūlo šias pramogas:

Pasivaikščiojimą prie ežero
Užlipimą ant kalno
Nusileidimą nuo kalno

Jei esate išrankūs ir paprastiems dalykams jaučiate pasišlykštėjimą, galite išmėginti VIP paketą:

Romantišką pasivaikščiojimą prie ežero su galimybe prisėsti ant suolelio ir mįslingai žiūrėti į ateitį
Romantišką lipimą į kalną su mintimi "Mūsų meilė nepelija, nekirmija, mums nusispjaut į gyvenimo sunkumus!"
Romantišką nusileidimą nuo kalno su žodžiais "Po*#ui tos žvaigždės, greičiau varom namo, ten dar liko baltos mišrainės nuo vakar."

Štai tokia negailestinga gamtos stichija, žaibiškai palaužianti žmogaus valią ir išdidumą!

Tamsos baimių ceremonijos (TBC)

2011-12-27T20:15:00.001-08:00

Apvyniojęs girliandomis milijoną medžių, Turgaus aikštėje miestas kaupiasi išbandymui ilgiausia metų naktimi.

Sukaustytos lede abejingai snaudžia palmės, vangiai mosuodamos nušalusiomis galūnėmis čiuožikams apačioje.

Ant kalėdinės eglutės supas LED lemputės. Nežinia, ką jos maskuoja, nežinia, ką užmaskuos, prisidengusios politkorektišku “šventadienių” vardu. Kryžiuočio mentalitetą, išsižergusį virš pagoniškų prietarų smegduobės?

Liaudies pasakų personažai – vilkas, lapė ir meška – derina instrumentus paskutinei metų simfonijai. Perbraukus stygomis, kas jums gražiau skamba: $ ar €?

Bulvarinės spaudos trimitams aidint, ar sodintum savo vaiką Popso Karaliui ant kelių?

Čiū-čiū! Skuodžiam šoping centrų prieglaudon laukti pasaulio pabaigos. Ačiū seniesiems majų kalendoriams už jų sardonišką humoro jausmą – jau greit.

Taip ir sulaukėm prašviesėjimo, darydami ką mokam geriausiai – Koršunovą.

Emigracijos amžiaus legendos

2011-12-17T11:27:00.001-08:00

Vienas diedukas man kartą pasakojo tokią istorija. Po lenkų - lietuvių sukilimo pralaimėjimo 18 a. pabaigoje, pirmoji lietuvių emigrantų banga atvyko į Ameriką. Jiems lipant iš laivų, emigracijos pareigūnai paklausė:
- Country of origin?
- Lai, tfū, eina jie... - nesupratę klausimo spjaudėsi atvykėliai ir grūmojo kumščiais nematomam Carui Rytuose.
Taip ir užrašė amerikonai daug nesiaiškinę: Li-thu-ania. Daug metų praėjo nuo tos dienos, bet spjaudymasis ir grūmojimas minėta kryptimi niekur nedingo, tik augo ir kerojo neužgydoma žaizda Lietuvos įvaizdžio formuotojų širdyse.

appAšDabar

2011-12-03T17:11:00.001-08:00

Ir ne dėl to, kad labai jau čia reikia. Dabar tiesiog galiu:

https://market.android.com/details?id=com.conduit.app_7f744ea5d4b34f428acc487940e3eb21.app

Ačiū conduit mobile.

Apie kaimynus

2011-11-19T09:49:00.001-08:00

Apie tuos, kas augo piramidžių šešėlyje ir degė ateivių dievo pragaro liepsnose, bet pamilo jo motiną ir papuošė ją kaukolių karolių girliandomis.

Apie tuos, kas naujus atvykėlius uždarė prašmatnių viešbučių rezervatuose ir įkalino valgyk/gerk kiek tik lenda bufetų nelaisvėje, atskirtus nuo gamtos ir savo žmonių.

Apie tuos, kas nusileido nuo kalnų raudono molio drumzlėtais upeliais ir dulkėtais takeliais, ir išėjo iš džiunglių, kad kelyje į Šiaurę, perplaukę upę ir perėję dykumą, neono šviesų okupuotuose miestų gatvėse išsilietų savo prarasto paprasto gyvenimo nublukusiom spalvomis.

¿Tienes miedo?

Chicken Jesus

2011-10-28T13:23:00.001-07:00

Chicken Jesus valgo vištienos tako.

Lokeišionanistas

2011-10-14T21:53:00.000-07:00

Mielas dienorašti, šiandien pasijutau prisidėjęs prie kažko neapsakomai gražaus - pasauliui padovanojom naują žodį. O buvo maždaug taip: mūsų ofise visiems išdalino naujas maikes, o kiti ofisai pamanė kad nebegaus. Taip gimė žodis:

Locationanist

Definition: Someone that is disposed to prejudice on the basis of geographic location.

Example: Remote folks will get the t-shirts, we're not being locationanists here in any way.

Vikipedijai mūsų žodis aiškiai nepatiko - ten vietinė kalbainių mafija sėdi, tai ištrynė ilgai nedelsę, kad nepaplistų kaip maras ir nenužudytų tyro anglų kalbos skambėjimo. Dabar laukiu, ką Urban Dictionary pasakys.

Ledinis Sumuštinis

2011-10-13T21:48:00.000-07:00

Šiandien sulaukėm naujoko - papildyti androidų kompanijos atvyko Ledinis Sumuštinis (Ice Cream Sandwich aka ICS).

- Finally Android gets brother! - su švelnia užuomina į tamsesnę atvykėlio išorę pajuokavo mano afa kolega.

- Tikrai, - pabalvojau. - Nebesustabdysi progreso žingsnių, nes jau ir dirbtinis intelektas turės ką diskriminuoti.

Change!

2011-10-09T23:13:00.000-07:00

Čia ne apie tą, kur liko kišenėje, susimokėjus už ameriŠikietiškos svaJoninės skonį. Tai apie tai, kaip, kad nebūtų gėda publikuotis po ilgos pertraukos, sugrįžtu blizgĖdamas naujumu ir permainomis.

Lengviausios permainos yra išorinės, dar geriau tokios, kurioms įdiegti užtenka sušukti “Tebūnie šviesa!” ir paspausti stebuklingą raudoną knopkytę, išmaniųjų vartotojų aplinkos dizainerių apgalvotai patalpintą matomiausioje vietoje. Dėka jų nenuilstančiOmms fantazijOmms paaukotų metų ir armijai programuotojų, lyg beždžionės narvuose, barškinančių kodą mažyčiuose kuBixuose gArssios interneto kompanijos idėjų fermoje, galiu apleisti šešėlinę juodosios skylės temą savo bloge ir įjungti dinaminius turinio pateikimo niekšikius (Ну и гад же ты!) akinančiai šviesosklaidai. O ir laikas jau, nes kai kuriems mano skaitytojams (jei dar tebeturiu tą vienintelį) labai nepatiko rankioti baltas raiDėles juodame fone. Dabar tai jau šekIt ir tuRėkit, ir nesakykit kad esu neJAUtrus aplinkiniams.

Kad keistis niekada nevėlu, man puikiausias paVyzdys yra Giacomo Gates, kurio nuotaiKingą pasirodymą šią vasarą teko laimė matyti mūsų šeimOje jAu tradiciniu tapusiame San Jose džiazo festivalyje. Gates tyliai ramiai gyveno sunkai
dirbančio pamėlusio proletaro gyvenimą iki pat 40 metų, kol pradėjo dainuoti. Gyvenimo patirtis, sukaupta prie mokyklinio autobuso vairo ar Aliaskos Naftotiekyje, kartu ir kiti darbai kelyje nuo vieno prie kito, padėjo formuoti
Giacomo artistišką natūrą, kol galų gale jis sugrįžo į gimtąjį Konektikutikutą ir visiškai atsidėjo muzikai. Daniel Day-Lewis balsu apie savo muzikos įtakas pasakojantis dainininkas tiesiog negali būti neįdomus, - tik paklausykite vieno
ir kito:

Vien žodžiai jau yra muzika. Šiuo metu Gates yra koncertavęs visuose pagrindiniuose džiazo klubuose ir festivaliuose JAV, grojo ir mokė Europoje ir du kartus su gastrolėmis apvažiavo Australiją.

O jei kam reikia moralo, tai dar kartą pasikartosiu - niekada nevėlu.

Tuštybių mugė

2011-05-27T22:07:00.001-07:00

Veidaknygės prieeigos

Tikri amerikiečiai

2011-05-08T22:21:00.001-07:00

Kaip ir seniau, taip ir šiemet šimtai plunksnuotų indėnų susirinko švęsti savo kultūros ir netiesiogiai priminti apie šimtmečius trukusio civilizacijų karo pasekmes. Kai galiu, stengiuosi nepraleisti šio spalvingo reginio. Mėgstu pasistumdyti minioje, kai pro šalį praeidama išdidi tauta palenkia galvas. Tik kodėl taip nejauku stovėti nugalėtojų pusėje?

Dar po šimto metų visi važinės ant elektros ir taip pat nepatogiai jausis žiūrėdami arabams į akis.

Tik niekada man keistuolių nebus per daug

2011-05-01T21:21:00.001-07:00

Kai kam gegužės pirmoji – tai darbo liaudies šventė. Vakaruose darbo seniai niekas nebedirba, proletarai kaip tokie jau visai išnykę, lygiai taip, kaip ir nebūtin išėjęs visuomeninis transportas ar nemokamas automobilių parkavimas. Tikrosios šventės prasmės niekas jau ir nebeprisimena, bet komercijai palankių ritualų atsisakyti nenori. Spalvoto – barzdoto senio į šį reikalą nepainiojo, tai į gatves šiandien išleido pulkus egzotiškų šokėjų ir ilgaplaukių gatvės menininkais vadinamų keistuolių. Taip ir pavadino ją gatvinių keistuolių turgumi.

Aš tokius renginius pats labai mėgstu; tiek daug ten visokio šviežio maistelio… Labiausiai akį traukia minkštučių bandelių gausa.

Pho.to žaidimai

2011-04-28T19:48:00.001-07:00

Penktadienio nuotrauka: penktadienio nuotaika

2011-04-01T19:50:00.001-07:00

Radio ga ga pas intiko goo goo

2011-03-23T21:58:00.001-07:00

Vakar interneto gigantą savo apsilankymu pagerbė ekscentriškoji Lady Gaga. Čia ji trumpam prisėdo ant aukštos kėdutės atsakyti į gerbėjų klausimus, surinktus jai skirtame YouTubo kanale. Renginys apsauginių gausa ir vietinių susidomėjimu lenkė net Obamos viešnagę. Minios gūglėnų paslaptingo atrankos algoritmo pagalba buvo organizuojamos, reguliuojamos ir rūšiuojamos įvykio vietoje. Tie, kur taikė SEO ir iš aplinkinių išsiskyrė proginiais kostiumais, ėjo pirmi ir gavo geriausias vietas. Kiti liko sėdėti nepatogiuose užkampiuose ar stumdytis užribių tamsybėse. Pats pokalbis, jei nekreipsime dėmesio į Marisos kikenimą, gavosi turiningai išsamus ir kartu jaudinantis. Lady Gaga pasipasakojo apie menininko misiją ir visokius šešėlius, kurie neišvengiamai išlenda, atsistojus žibintų šviesoje. Mane tai labiausiai sudomino jos talentas, kuris, nežiūrint visų atlikėjos pastangų jį paslėpti, veržliai lindo iš po trumputės suknelės padelkų. Kai tiek išminties ir fantazijos vienoje vietoje susikaupę, tai buvo labai sunku tom kūrybinėm galiom atsispirti.

Ir aš ten buvau, akies krašteliu žiūrėjau, per minias neprasiyriau, tai nieko nepačiupinėjau.

Propaganda

2011-02-27T17:05:00.001-08:00

Duonos ir žaidimų!

Aliona?

2011-02-22T11:09:00.001-08:00

Made in America

Saugokis mašinos

2011-01-15T15:03:00.001-08:00

Kol jos po vieną važinėja gatvėmis, vairuojamos kitų, gyveni sau žmogus ramiai ir nekreipi dėmesio. Taip kaip nekreipi dėmesio į vabalus, debesis ir svetimus pinigus banke. Nes kasdienybė akių nebado, o kaimyno žmona nešildo. Tik kai kartu, šiltoje ir gerai iliuminuotoje parodų salėje, mašinos įgauna magišką galią. Čia apdujęs protas praranda realybės jausmą ir, nebegalėdamas atsispirti jų apvalioms formoms, nevalingai lemena “NORIU!”.

Bet vėliau, pabraukius pirštais jų pergamento plonumo permatomos skardos šonus ir pigios kiniečių plastmasės prikimštus interjerus, užlieja nusivylimo banga, ir einu prie tikro metalo prabanga spinduliuojančių monstrų.

Gal išskleisti sparnus ir vieną dieną pasilepinti klasika? Tik 199… Pigiau nei bet kuris masažo salonas su laiminga pabaiga.

Pagundos, pagundos…

Taip aš sutinku Naujus Metus

2010-12-31T15:34:00.001-08:00

Iškilo klausimas svarbus:
Ar užsivilkti paltą?
Nes sutinku Naujus Metus,
Kur palmės auga ir nešalta.

Už lango debesys, lietus
Tolyn nuneš likimo keltą,
Nes sutinku Naujus Metus,
Kur palmės auga ir nešalta.

Žvakutės dega ir alus
Nuplaus mišrainę baltą,
Nes sutinku Naujus Metus,
Kur palmės auga ir nešalta.

Žiema Napiškėse

2010-12-15T21:23:00.001-08:00

Kalėdinės eglutės Dioniso žemėje stovi pasvirusios.Taip pat keistai pasvirusios stiebiasi palmės, kolonos ir vyno statinės. Net vijokliais apaugę pilių kuorai atrodo kažkaip kreivai. Norėčiau paklausti kodėl, tik nėra kada - reikia ragauti toliau.

2 muziejai per kalnelį nesueina

2010-12-06T22:23:00.001-08:00

Ir koks velnias mane nešė į tą galeriją? O juk savo noru atėjau - niekas nei prašė, nei rankas-kojas surišęs nešė. Tarsi vieno muziejaus dar būtų negana, nusipirkęs bilietą sužinojau, kad, apžiūrėjęs visas Garbės Legiono salių vertybes, dar galėsiu pasidžiaugti ir de Young muziejaus lobiais. Jei pastarasis man jau žinimas, tai į pirmojo vidurius dar įlindęs nebuvau. Žinojau tik, kad už stovylomis dekoruotų sienų laikomas kažkoks mianas, o koks, taip pasigūglinti ir nespėjau, palikdamas siurprizą likimo valiai.

Garbės Legiono muziejus yra įsikūręs gražioje kalvoje tarp golfynų ir pušynų su vaizdu į vandenyną, įlanką ir Golden Gate tiltą. Buvo sekmadienis, tai prie fontano įvairiomis pozomis fotografinosi striukėmis apsikamšę (žiema gi!) kiniečiai jaunavedžiai. Šiek tiek priminė Vilniuje matytas poras, plevėsuojančias šventinėmis sukniomis Katedros aikštėje ar senamiesčio labirintuose. Ach jau mes, tie tarybiniai žmonės, taip ir ieškome progų prisiliesti prie aukštųjų materijų ir užsifiksuoti amžinųjų vertybių šešėlyje. Buvimas muziejuose kaip tik ir kursto nesveikas iliuzijas, kad kartą popieriuje užfiksuotas vaizdas savo išliekamąja verte pralenks jame užregistruotų smegenų saugyklų teikimas garantijas. Čia kaip tik viena iš tų vietų. Bet iš kur tas kančios iškreiptas veidas?

Man asmeniškai labiau prie širdies modernusis menas, nes tai pramoga sielai ir galvosūkis fantazijai. Gi didžiumą Garbės Legiono ekspozicijų sudaro antikinis ir krikščioniškosios Europos menas. Pastarasis, kaip žinia, nuo nesėkmingų obuolių dalybų laikų kuriamas su intencija žmones bauginti ir terorizuoti. Nužiūrinėdamas tokią skulptūrą ar paveikslą, nežiūrint ten vaizduojamų apvalių formų, labai dažnai save pagaunu susimąsčiusį apie replikes inkvizitoriaus rankose. Kaip tik tokio meno dėka dabar visi ir nešame tą sunkią, viduramžių tamsuolių išpuoselėtą pasaulio suvokimo naštą, kad žmogus žmogui - krikščionis.

Tokioje kaimynystėje net primityvių kultūrų drožiniai, nei keramika nedžiugina. Atrodo, kad su amžinos kaltės ir kančios koncepcija dar nesupažindinti žmonės savo dirbiniais turėtų simbolizuoti natūralumą ir gaivališkumą, tačiau… Pastatyti šalia civilizuoto žmogaus kūrybos, šie taip pat atrodo grėsmingi ir žiūri iš padilbų.

Krikščionybės stigma tokia gili, kad šiaip ramūs ir optimistiški impresionistai ir tie, atsiradus progai, kai vakarus užplūdo Rytų egzo(r)tikos spausdinai, nepasidavė kitų kultūrų įtakai, o iš santūriųjų japonų pasiskolino ne ką kitą, o charakirio motyvą.

Kas belieka - vienintelė viltis – marazmo nepaliesti vaikai. Jie mūsų meno ateitis.

Creepy!

Pas ZinZannį

2010-11-23T22:59:00.001-08:00

Vieta, kur vietiniai buržujai valgo ir geria. Dar tai kažkoks balaganas, pasiklydęs tarp cirko, kabareto ir humoro šou, kur stipriai surežisuoti juokeliai bando klijuoti į lengvai virškinamą masę atskirai paėmus gal ir neblogus, bet kartu sunkiai derančius artistų pasirodymus. Tai tarsi kišeninė Cirque du Soleil ir Beach Blanket Babylon versija, kur dalis artistų yra buvę du Soleil nariai, o kai kurie dainininkai net dainavo tikroje operoje, tačiau tris valandas trunkantis reginys taip ir nepasiekia pirmojo aukštumų, nei antrojo nuopuolio. Akivaizdu, kad vaidinimas užstringa San Francisko drag queen pastangomis nupinto žydro žabangų voratinklio gijose ir daugiau niekur nebeišsprūsta.

Ši vieta kas tik norit, bet tik ne moderni. Į ZinZanni teatrą galėtų užsukti ir čia lyg namuose pasijustų trys draugeliai iš Remarque Veimaro Respublikos, tačiau twiteračiams ir feisbukytėms neįmantriai surežisuota programa ir kompleksinius pietus (pasirinkimo, ne turinio prasme) primenanti vakarienė turėtų atpalaiduoti nuodų pritvinkusius liežuvėlius. Bet ne, visokie Yelpai ir Insaideriai taip ir alpsta nuo entuziastiškų apsilankėlių krykštavimo ir liaupsių.

SF MOMA

2010-11-01T23:36:00.001-07:00

Būna dienų, kai net užkietėjusio materialisto viduriuose kažkas pasimuisto, pasivarto, sugriebia savo geležine letena už gerklės ir pareikalauja ėsti. To padaro kotletais užkišti neišeina, cepelinų jis taip pat nevalgo, tik drasko nagais, kaip kokia chimera, vidinį pasaulį ir reikalauja ne bet kokio, o tik griežtai dvasinio peno. Kitas, viską pametęs, tuojau išbėgtų bažnyčion žegnotis ir šventu vandeniu gesinti liepsnojančios sielos, o aš taip negaliu, išsilavinimas neleidžia. Vargonų muzika ir dangiški pamokslai toms chimeroms, kaip vanduo nuo žąsies, nes vienintelė tikra amžių patikrinta priemonė kovoje su jomis yra Pegasas. Štai tokių bėdų genamas ir kišu nosį į San Francisko modernaus meno muziejų, meno šventovę, taip sakant, varyti piktųjų dvasių lauk.

O ten, minioje piligrimų nusilenkiau Švenčiausiajai Modernizmo Trejybei: Pikasui, Matisui ir Dali:

paklausiau pamokančių istorijų apie komunizmo pranašą Diego ir feminizmo vaidilutę Frida:

paprašiau stiprybės kovoje su popso šėtono Warhole pagundomis ir pasimeldžiau už kankinį Maiklą:

akies krašteliu prisiliečiau prie Nekaltosios Mergelės Merlinos skaistybės ir paaukojau lašelį dėmesio pramogų pasaulio vargdieniams (nes tik vargstančių Dangaus Karalystė):

pasipriešinau Pinčiukų išdaigoms ir nesileidau suklaidinamas apgaulingų detalių, bet tikslingai broviausi turinio link:

priklaupiau prie asketiškų formų altorių, savo paprastumu baisesnių už Malevičiaus “Kvadratą”, ir paprašiau nuodėmių atleidimo:

dar pasidalinau lietuviškos pagonybės įskiepyta pagarba vamzdžiui:

ir išėjau už šventovės sienų į dienos šviesos užpildytas gatves. Net ten, miesto šešėliuose sutikti modernizmo šmėklas primenantys vaiduokliai, manieringai reiškė savo pretenzijas į dangišką m(i)aną.

Po tokio gydymo, visoms chimeroms šakės.

Buratino šokis

2010-10-16T15:36:00.001-07:00

Praėjusį pirmadienį Tim Booth, neatsiejama James komandos dalis, savo energija ir šamaniškais šokiais džiugino San Francisko publiką. Nuo to laiko, kai jis čia lankėsi paskutinį kartą, prabėgo dveji metai, per kuriuos belaidės technologijos padarė didžiulę pažangą. Tai leido ne tik Timui dainuoti minioje, bet ir kitiems grupės nariams karstytis balkonais, daryti “dingau” scenoje ir materializuotis tarp gerbėjų. Betarpiškas bendravimas su publika ir nuotaikinga bet neprasta muzika abejingų nepalieka, emocijos liejas laisvai.

Sometimes, when I look deep in your eyes, I swear I can see your soul…

Po žydro angelo sparnu

2010-10-12T21:21:00.001-07:00

Blue Angels - ne religinių fanatikų organizacija, ne homofiškų galvų haliucinacija, o dangų draskančių naikintojų reprezentacija:

Kam galva dar nenulūžo besidairant į debesis, keli žemiški vaizdeliai iš apylinkių.

Oh my… Goodbye!

2010-09-25T10:11:00.001-07:00

Kaip galit suprasti iš video, keičiu darbą. Toli niekur nenubėgau, tik vieną komandą išmainiau į kitą. Sprendžiant iš naujų bendradarbių – nuobodu nebus. Vienas iš jų – tai žalias, nutukęs saldumynų mėgėjas, o kita – paklaikusi, išsidarkiusiais plaukais pabaisa:

Jei pavyks neišsiskirti iš aplinkos – išgyvensiu. Taip ir dirbsiu ankštame išgarsintos užsienio kompanijos “kubike” tarp visokių robotų ir monstrų.

Kepenų dilema

2010-09-13T22:26:00.001-07:00

Kai kalba pakrypsta apie vynus Kalifornijoje, daugelis būtinai pagalvoja apie Napą. Ir tikrai, Napos slėnio vyninės jau turi legendą, kuri ten pritraukia virtines limuzinų, pripildytų subtilaus skonio ieškovų ir įmantraus aromato žinovų. Bet jei žmogus esi paprastas ir limuzino neturi, tai visai nebūtina taip toli trenktis, kad prisigertum. Geros kokybės gėrimų galima į valias prisiragauti ir aplinkinių kaimų užeigose. Vynuoges Kalifornijoje augina visi kas netingi, o tiksliau – visi, kas turi kuo laistyti, todėl šalia Del Valle ežero (valandžikė kelio) jos kultivuojamos jau daugiau nei šimtą metų. Beveik penkios dešimtys vyninių čia spaudžia uogas ir savo darbo rezultatais vaišina smalsuolius atvykėlius. Gavęs pavyzdėlį aš, prieš nuplikydamas krūminius dantis aitraus rubino ar skiesto šlapimo spalvos rūgštimi, visada susimąstau apie kepenis. Niekaip negaliu prisiminti, ar prie geltono vyno geriau tinka žąsies ar menkės? Kad kepenų problema nebuvo svetima ir vietiniams gyventojams, rodo čia įsikūrusio miesto pavadinimas - LiverMore.

Tik geografiniais vietovių pavadinimais aklai pasikliauti negalima. Štai kad ir PleasantOn vardas turi užuominų apie malonius miestelio gyventojus, tačiau kelis amžius po šiuo vardu slėpėsi tikrų banditų, kriminalų ir galvažudžių prieglauda. Net garsusis Zorro čia slapstėsi, kol dar nebuvo atrastas Holivudo. Dabar banditų nebesimato, Pleasnatone renkasi diedukai su savo vežimukas, tačiau budrumo prarasti negalima.

Pavojus, kad neapdairus keliautojas ar nuoširdus vietinių gėrybių ragautojas gali netikėtai atsidurti svetimoje skanėstų lėkštutėje yra labai labai realus.

Vašingtonas, tas kur ne D.C.

2010-08-24T22:01:00.001-07:00

Po gaivališkai žalio Oregono, Vašingtonas pasitinka kaip kokia Dzūkija – stichijos išvartytais miškais ir apmirusiais elektrinių bokštais. Mūsų apsilankymo metu čia švietė saulė, ir tai buvo neregėta negirdėta prabanga, nes. Kaip ir brangią Tėvynę, šią valstiją beveik visada gaubia pilkų debesų sluoksnis, o vietos gyventojai mirksta kritulių pertekliuje ištisus metus. Nors pasidžiaugti saulėkaita čia taip nerealu, kaip išgirsti optimistinę grandž rokerių dainą, kažkaip saulės akinių pardavimai klesti. Prieblandoje išsivysčiusios vietinių akys ryškios šviesos nebeatlaiko, tai, pragiedruliams užėjus, visi lekia į parduotuves pasirūpinti apsaugom. Tik panašu, kad toks klimatas kenkia ne tik regėjimui, bet ir galvai, nes. Kitą kartą saulei pašvietus niekas tų pačių akinių neberanda ir bėga pirktis naujus. Dar žmonės sako, kad jei reiktų išsirinkti Vašingtoną simbolizuojančią gėlę, tai depresijos nukamuoti čiabuviai vieningai prabalsuotų už pelėsį. Nežinau kiek tiesos yra tame posakyje, bet kad tamsios, drėgnos ir tuščios vietos yra palanki terpė jam veistis,- tai čia faktas.

Ne viskas taip niūru tame Vašingtone, nes. Čia yra Sietlas. Toks jaukus miestukas iš visų pusių supamas vandens, su savo kalneliais ir parkiukais, parduotuvėlėm ir dangoraižiukais, kavinėm ir restoraniukais, kaip koks mini San Franciskas kelyje į Kanadą. Pagalvokit, juk miestas, kuriame dvi labiausiai turistų lankomos vietos yra televizijos bokštas ir turgus, tikrai negali būti blogas. Tik kaip tokioje geroje vietoje dvi didžiausios blogio imperijos užderėjo – Microsoft ir Starbucks – man iki šiol neaišku. Tikriausiai tuo metu čia vis dar buvo tamsu, drėgna it tuščia.

Atta GRL!

2010-08-22T17:20:00.001-07:00

Šv. Choze džiazas

2010-08-16T20:36:00.001-07:00

Jei San Jose džiazo festivalyje pasiseka išvengti Choze faktoriaus dideliu lanku apeinant visas pakylas nuo kurių sklinda sambos, salsos ar kitokie Lotynų Ameriką propaguojantys garsai ir dar neužstrigti prie retro automobilių parado, tai per dieną slampinėjant miesto gatvėmis galima pasiklausyti ir visai neblogos muzikos. Šiais metais mano favoritų sąraše atsidūrė San Francisko svingeriai Steve Lucky ir Miss Carmen Getit su Rhumba Bums kapela, kylantis Niu Jorko saksofonistas John Ellis ir Double-Wide, Yoshiaki Miyanoue gitara ir kiti Tokijo Kvarteto instrumentai, bei vėlgi vietinė nenugalimoji Jazz Mafijos hip-hop sinfodžiazo armija.

Džigi-digi-dzin!

Oregano į Oregoną

2010-08-13T21:24:00.001-07:00

Nors Oregono valstijos vardas siejamas su prancūziška uragano tartimi ir tikrai ne su egzotišku rytų prieskoniu, tačiau apie prieskonius užsiminiau ne be reikalo. Būdamas ten kurį laiką pasijutau rauginto agurkėlio kailyje. Ne visur, tik vingiuodamas Ramiojo vandenyno pakrantės ruožu, įkritau į tokį tirštą rūką, kad dėl drėgmės, sūraus jūros oro ir akis draskančios žalumos pradėjo vaidentis, kaip iš kūno ertmių dygsta krapai ir lauro lapų vijokliais rangosi aukštyn. Dar pagalvojau, kad tokia aplinka labai tiktų filmuoti siaubo filmus ir auginti dinozaurus. Akurat!

O ten toli už tilto – Vašingtonas. Tik ar pavyks sveiką kailį išnešti? Visi žinom, kaip tie filmai baigias…

Vežimux

2010-08-06T19:56:00.001-07:00

Nieko rimto, tik kojūkai užkliuvo ir vos neišsitiesiau aikštelėje eidamas pro šalį.

Parduotos vasaros

2010-08-06T19:27:00.001-07:00

Gal vasarų dar niekas nepardavė, bet iki rudens mus su visom Alpėm tai tikrai parduos.

Raudonmedžio Imperija

2010-08-01T13:07:00.001-07:00

Kad taip vadinama šiaurinė Kalifornijos pakrantė, sužinojau tik grįžęs iš atostogų. Kaip apie Romėnus galime spręsti pagal Romos miesto užuomazgas, jo aukso amžių ir nuopuolį, - taip Raudonmedžio Imperijos istorija yra glaudžiai susijusi su Eureka. Pastarosios “imperijos” pradžia galima laikyti 19-o amžiaus vidurį, kai aukso karštligės perspektyvų apakinti europiečiai, apsiginklavę tik kirviais, vėzdais ir peiliais, sėkmingai išskerdė vietinius gyventojus.

Kaip tik tuo metu geografiškai patogioje Humboldt įlankoje įsikūręs Eurekos uostas, pradėjęs tenkinti augančius kalnakasių poreikius, ir tapo svarbiausia transporto magistrale bei regiono centru.

Tačiau ne auksas pakurstė šio krašto vystymąsi, o gigantiškų raudonmedžių gausa, kai apylinkėse ėmė dygti daugybė lentpjūvių ir jas aptarnaujančių darbininkų gyvenvietės.

Rąstams ir medienai transportuoti kūrėsi intensyvus geležinkelių tinklas ir gausi laivų flotilė, o infrastruktūros plėtros sukurtas darbo vietas užpildė samdomi, dažniausiai Azijos kilmės, užsieniečiai. Kaip iliustracija augančiai krašto gerovei pabrėžti, Eurekos centre iškilo prašmatnūs Viktorijos architektūros stiliaus pastatų kvartalai, suklestėjo parduotuvės, tavernos ir kiti verslai.

Tačiau ksenofobiški europiečiai neilgai taikstėsi su didėjančia užsieniečių bendruomene. Eurekos gyventojai vėl pagarsėjo 1885 m., kai deglais ir šakėmis ginkluota minia išvarė visus kiniečius lauk, o vėliau, net iki 1959 metų, įstatymais draudė jų įsikūrimą miesto ribose. Tačiau protekcionizmas neišgelbėjo bendruomenės nuo ekonominio nuosmukio pasekmių. Sumažėjus medienos poreikiui, o valstybei didžiulius miškų plotus pavertus nacionaliniais parkais, kažkada klestėjęs miestas dabar primena ištuštėjusį kaimą, kur kartais dar gali sutikti vienišą turistą ar istorinių pastatų šešėlyje nusifilmuoti nusprendusią Holivudo komandą.

Su laiku kultūrinei izoliacijai save pasmerkęs miestas taip ir nebeatsigavo. Šiuo metu ketvirtadalis jo gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o vidutinės namų ūkio pajamos vos viršija 25 tūkst. dolerių per metus. Gyventojų skaičius nesustodamas mažėje, o tam įtakos turi ir nusikaltimų gausa. Vienintelė kultūra, kurią gyventojai dar palaiko ir visokeriopai puoselėja yra kanapės.

Vaikų darželis

2010-07-23T19:49:00.001-07:00

Darbe – sujudimas: lauke pastatė didžiulę smėlio dėžę ir skęstantį Titaniką.

Visi aplinkui energingai laksto, geria egzotiškus kokteilius ir laistosi vandeniu. Muzikos daug, poros kraiposi salsos ritmu ir elgiasi nerūpestingai. Tik investuotojai, kurių nesimato, dar nespėjo pagauti simbolikos.

Evakuacijos planas

2010-07-06T22:32:00.001-07:00

Genialiai paprastas. Radau netoli Eurekos.

Published with Blogger-droid v1.3.9

Kitoks paradas

2010-06-26T21:10:00.001-07:00

Šiandien miestas švenčia skirtumus ir įvairovę. Švenčia jau 40-tą kartą, todėl gal kiek ir nuobodžiai: be isterijos, ažiotažo, paranojos ir neapykantos.

Pasirodo, galima ir taip.

Greyhound Rock

2010-06-03T22:47:00.001-07:00

Mėgstu Kaliforniją už tai, kad nenustoja stebinti. Gali pragyventi čia metų metus, džiaugdamasis gamtos įvairove, bet kai atrodo kad jau viskas žinoma ir gal net kiek pabodę, užtenka tik penkiolikai minučių nukrypti nuo įprasto maršruto ir atrandi naują, beveik nuo civilizacijos nenukentėjusį smėlėtos pakrantės gabalą. Taip visai netikėtai pavasarį išlydėti atsidūrėme Santa Cruzo šiaurėje pasislėpusiame Kurtuvėnų (greyhound angliškai reiškia kurtą) draustinyje. Daug apie jį nepasakosiu, nes paprasčiau bus parodyti. Man labai čia patiko, kaip aukščiausiasis bonzai meistras sukomponavo mėnulio peizažo nuolaužas su pušelių smėlynėje kantrybe.

Tokiais momentais labai džiaugiuos galėdamas gerai visiems žinomą japonų dzen pakeisti taip visų lietuvaičių mėgstamu šalto alaus buteliukų dzin-dzin.

gražulių pavasaris

2010-05-28T23:47:00.001-07:00

Jau va ir vasara ant slenksčio, o aš čia vis dar su tuo pavasariu lendu. O pavasaris buvo. Ir ne šiaip sau koks, o su paradais ir visokiausių žmogelių judėjimo akcijom - atrakcijom. Tiek gatvėmis, tiek visais žiniasklaidos kanalais, kaip iš gausybės rago liejosi marginalai, neformalai, homofobai, kedofilai ir gėjai. Sakyčiau – netvarka Lietuvos valstybėje ir reikia kažką skubiai daryti. Jei su gatvėmis nieko padaryti negalima, patiems tai kažkaip vaikščioti reikia, tai tokios žiniasklaidos mums tikrai nereikia, ir ją būtina sutvarkyti taip, kad nustotų žmones kiršinti visiems laikams. Ta proga mano klausimas toks: “O tai kur tokiu atsakingu tautos išlikimui metu žiūri VLKK?” Akivaizdu, kad mūsų kalbos saugotojai - rūpintojėliai miega arba nosį krapšto. O juk tikrai gali! Na prisiminkim kad ir ne taip jau senus laikus, kai lietuviškoje spaudoje tik pasirodė pirmieji kompiuteriai su savo draiveriais ir brauzeriais. Nereikėjo jokių mauzerių, kalbininkai mūru stojo ir užstojo kelią svetimybėms. Jie savo ryžtingais veiksmais taip viską gerai sureguliavo, kad lietuviška kompiuterinė spauda praktiškai išnyko, o žmonės, kurie dabar nori ką nors suprasti ir išmokti, viską skaito originalo kalba iš pirminių šaltinių. Tai pasakykit man dabar, ar po to dar liko Lietuvoje kokių nors problemų su kompiuteriais? Juk ne?! Vos išlipęs iš sauskelnių tūlas lietuvaitis jau iškart žino, kaip suglaudini savo judraus skretinuko atmintuką.

Tą patį dabar reikia daryti ir su gėjais. Kaip matyti iš mano pateikto pavyzdžio, tik gražiais lietuvių kalbos naujadarais užkirsime kelią Lietuvą užplūdusioms laisvojo pasaulio negerovėms. Mano giliu įsitikinimu, kol tauta skaitys verstinius rusų politologų straipsnius, taip mielai spausdinamus nacionaliniuose gandon(?)ešiuose, pažangos šioje sferoje nebus. Tik tada, kai nebegalėdami suprasti kas parašyta lietuviškai, tautiečiai paims į rankas pradžiai na kad ir Platono veikalų rinkinuką originalo kalba, galėsime tikėtis neabejotinos demokratijos, supratimo ir pakantumo pergalės šalyje.

Todėl siūlau nedelsti ir tuoj pat visus gėjus pervadinti gražuliais. Terminas tautiškai lietuviškas, o ir semantine prasme jo reikšmė labai tinka. O tuo pačiu dar ir žmogų pagerbsime, kuris taip stengėsi šią mūsų problemą išgarsinti visame pasaulyje.

Monte del Diablo

2010-05-16T15:26:00.001-07:00

Sunku pasakyti, kodėl didžiausias mūsų apylinkių kalnas pavadintas Šėtono vardu. Legendos sako, kad pradžią tam davė dievobaimingi ispanai, kai ieškojo pasprukusių indėnų. Kodėl tie indėnai pabėgo legenda kaip ir nutyli (tikriausiai neatlaikė artimojo meilės pertekliaus), tačiau yra tiksliai žinoma, kad jų paieškos baigėsi nesėkme. Išmaišę apylinkes ir nieko nepešę, ispanai visą operaciją pavadino Nelabojo darbu, o tas pavadinimas vėliau prilipo ir kalnui.

Tiktai prietarai visa tai. Buvom mes ten vakar nuvažiavę. Išlandžiojom aukštikalnes, pakalnes ir pakrūmes, bet jokių velnių, belzebubų ar baltaragių neradome. Net mažyčio susisukusio pinčiuko per visą dieną taip ir nepamatėme, nors matėme tikrai daug.

Gal tik porą raganikių kelio gale…

Micedes

2010-05-09T21:36:00.001-07:00

Gyvendamas šiltuose kraštuose dažnai pastebiu, kaip saulutei pašvietus visokia egzotika į paviršių lenda. Štai toks gražuolis (nepainioti su Gražuliu) šiandien šildėsi prie “durnyno”:

Auto-da-moto

2010-04-11T22:45:00.001-07:00

Nėra svarbesnės profesijos už daktaro. Užsivelki baltą, žalsvą ar melsvą chalatuką, prieini prie atšalusio kūnelio ir nupjauni ką nors nereikalingai išsikerojusio ar prisiuvi, kas nukrito eksploatacijos eigoje. Dar, pajungi laidukus ir papurtai žmogeliuką, kuriam širdelė susitabalavo ar su fantazija perteklius. Rezultate - visuomenės pagarba ir šeši milijardai planetos gyventojų; ne taip, kaip šamanų laikais.

Panašius chalatus dėvi mechanikai. Ir nors procedūros, ir darbo metodai labai panašūs į daktarų, tačiau, sprendžiant pagal tepaluotas rankoves, rezultatas ne toks kilnus: dūmų kamuoliai ir globalinis atšilimas. Ir su namų gydymu ne visada pavyksta, nes negali atsispirti į negaluojančio mechanizmo imunines galias. Štai, pavyzdžiui, drebuliukas mano mašiniuką purtė jau senai, gal kokius metus, gal du. Bet dabar jau prasidėjo tikra karšinė su traukuliais ir astmos priepuoliais. Pabandžiau remontuoti vaistažolėmis ir užkalbėjimais. Dar užpyliau sirupo nuo kosulio ir plaučių vožtuvą chirurginiu būdu pašalinau. Kai pabaigiau sukinėti varžtelius, pažvelgiau į savo darbo vaisius ir, kažkodėl, prisiminiau vieną paveikslą, matytą Stanfordo meno galerijoje.

Va tokia auto da moto man čia šiandien gavosi.

Bona Sforca – interneto auka

2010-03-30T22:42:00.001-07:00

Teatro dienos proga mes, saujelė emigracijos trupinių, susirinkome nedidelėje, bet jaukioje ROOM meno galerijoje San Rafaelio centre pasidžiaugti Olitos Dautartaitės monospektakliu “Bona Sforca. Atsisveikinimas”. Nors Lietuvoje Gytis Padegimas šį spektaklį visuomenei pristatinėjo kaip savalaikę didėjančios moterų įtakos politikoje ir šalių valdyme interpretaciją, man asmeniškai jis priminė nesibaigiančią lietuviško tamsumo pasipriešinimo pasaulio pažangai istoriją. Šis neeilinis savo nuotaika ir vieta renginys privertė giliai pasinerti į šešiolikto amžiaus Lietuvos realijas, o grįžus namo paskatino dar pasidomėti vienos iš tuo metu veikusių asmenybių gyvenimo aplinkybėmis. Nenustebau sužinojęs, kad karalienė Bona, Renesanso (atgimusio, išsilavinusio, mąstančio žmogaus) idėjų skleidėja, Lietuvoje nebuvo populiari. Architektūros naujoves, švietimo ir mokesčių reformas skatinusi valdovė tikriausiai perlenkė lazdą, kai pabandė išmokinti burokų ir kotletų prisirijusius barbarus valgyti kalafiorus, melionus, salotas ir pomidorus. Tais laikais ryškiomis spalvomis save pabandę išskirti žmonės negalėjo prigyti Lietuviškoje aplinkoje, todėl, sulaukus garbaus amžiaus, Bonai teko grįžti atgal į saulėtą Italiją.

Beveik penki šimtai metų praėjo nuo Bonos Sforcos mirties, tačiau mūsų pakantumas, pasaulio suvokimas ir vertybių skalė nedaug pasikeitė. Pateiksiu pavyzdį. Mūsų istorijos ikonografijoje Bona Sforca vaizduojama kaip susiraukšlėjusi uošvė-ragana, marčios nuodytoja. Tačiau buvo ir kita Bona - jauna, poetų apdainuota gražuolė - neišsenkantis menininkų įkvėpimo šaltinis.

O dabar įsivaizduokime, kad panašaus turinio paveikslas, su vieno iš kandidatų atvaizdu, pasirodo spaudoje paskutinės prezidento rinkimų kampanijos metu.

O dabar jūs, išmintingi šio blogo skaitytojai, jei jau sugebėjote perskaityti iki šios vietos, papasakokite man apie tolerantiškus, išsilavinusius lietuvius-šviesuolius, technologijų amžiuje savo išmintį liejančius interneto portaluose. Tikriausiai Delfio komentaro niekada nerašęs pirmas ir paleistų akmenį į kandidatą. Ir čia jau visai nebesvarbu ar atskiras individas tiki į fiziką ar metafiziką, visuomenės reakcija būtų baisesnė, nei inkvizicijos kamuojamais viduramžiais. Šioje vietoje, jei galėtų prabilti iš galerijoje kabojusio paveikslo rėmų, MC Einšteinas turbūt pasakytų, kad skirtumas tarp praeities, dabarties ir ateities yra tik sunkiai įveikiama užsispyrusių runkelių iliuzija.

Prisiprašiau

2010-03-12T22:24:00.001-08:00

Šiandien mano sieloj šventė - tinklalapio puslapiais pralėkė blogratis ir švelniai pakedeno ten sėdinčio Pegaso plunksnas. Cituoju:

Tekstas išduoda už anonimo kaukės pasislėpusį anaiptol ne niolikmetį daugmaž emigrantą (mat jis gal ir rusiškai), kažkur San Franciske, daugiau užgriebiantį vaizdais, nei tekstu, nemažai panirusį virtualybėje, beveik nepažeistą nostalgijos, gana sklandžia kalba tais retais atvejais, kai ryžtasi daugiau pateikti to teksto.

Tai paskaitęs Pegasas daug nežvengė, tik nežymiai nusišypsojo lūpų kampučiais ir liepė atsinaujinti blogo dizainą. Tą ir darau pasinaudojęs naujausiu Bloggerio šablonų meistru.

Ech, gyvenimas yra gražus…

Tolimos žvakės (high candles)

2010-02-28T08:55:00.001-08:00

Gerai, kad lietuviškas kinas yra gyvas. Mano mėgstamų aktorių karta (Banionis, Adomaitis, Budraitis) baigia iškeliauti Anapilin, o čia, Igno Miškinio vadovaujamas, ateina būrys naujų veidų. Dar gerai, kad lietuviškas kinas yra jaunas, energingas ir apsukrus, ir savo išgyvenimui lėšų atranda net tarptautiniuose fonduose. Gerai, kad žmonės išmoko filmuoti. Naktinio Vilniaus vaizdai dar niekada nebuvo tokie paslaptingai patrauklūs, kad ilgam (net 92 min!) prikaustytų žiūrovų dėmesį. Blogai, kad kalbėti vis dar niekaip neišmoksta. Beveik visi pusantros valandos filmo dialogai telpa į vienos minutės treilerį. Užtat keikiamės natūraliai ir muzikos yra daug. Tai gerai, tokį filmą paskui lengva vežioti po tarptautinius festivalius: žiūrovams nereikia kankintis skaitinėjant subtitrus ir daugiau laiko lieka gėrėtis nuostabiu (vėlgi) kameros darbu. O ko gi daugiau reikia gyvenimo tempo, krizių ir paskolų nukamuotam užsieniečiui - saldainiuko akims ir ramios muzikėlės nervams nuraminti. Lietuviškų filmų išauklėtas žiūrovas, gi, pats, be vargo, lengvai perskaitys artistų akyse jų vaizduojamų personažų slapčiausias mintis ir dvasios vingius. Gaila tik, kad tie herojai vis dar geriausiai jaučiasi dvimatėje animacijos erdvėje:

Nors, geriau pagalvojus, gal ir mes jau esame tiek pat gyvenimo tempo, krizių ir paskolų nukamuoti individai, kuriems taip pat reikalinga cukrinė placebo piliulė? Jei dar nematėte, būtinai pažiūrėkite filmą “Artimos šviesos” (low lights), 50% teigiamo poveikio garantuota. Kai kuriuos tai net ir visai išgydo...

Miesto simboliai: Berniukas

2010-02-02T22:39:00.001-08:00

Myliu žmones, kuriems viskas aišku, kurie tiksliai žino, kas yra ne taip, ir kas dėl to kaltas. Dar labiau myliu tuos, kurie tuo savo žinojimu neprašomi mielai pasidalins su kitais namuose, gatvėje ar televizoriuj. Jau daug metų kaip tik toks ir yra Šiaulių miesto simboliu tapęs nenuilstantis kovotojas už tautos grynuolius - Berniukas. Jo nesavanaudiškos pastangos apšviesti 21 amžiaus Lietuvą, nešant į kompiuterių interneto ištroškusias mases 19 amžiaus fobijas, man kelia dievo(judo)baimingą pagarbą:

Tik vienas dalykas neramina: suaugusių vyrų susižavėjimas uniformoms, kai to nereikalauja karo lauko įstatymai, primena visai kitus, taip pat daug triukšmo keliančius, paradus:

O jei kam smalsu, kaip aš čia Mindę animatroniniu padariau, tai užsukite į Go!Animate svetainę. Čia savo rankutėmis patys galėsite susimeistrauti kokį tai svajonių objektą, ar šiaip sektiną pavyzdį.

Prisimenu – krentu, krentu

2010-01-07T20:08:00.001-08:00

Vienoje iš savo balabaikų toks amžino atilsio Visockis dainavo:

Jeigu draugas patapo staiga

Ne draugu ir ne priešu o meh...

Tempk į kalnus!

O kai nusitempi, tai toliau gali saldžiai šypsotis operatoriaus Kypso poza filmuodamas klasiką:

Nuo Čarlio Čaplino laikų komedijos menas perdaug nepasikeitė.

San Franciskas 1958

2009-12-24T18:39:00.001-08:00

Mėgstu stebėti San Franciską. Galiu į jį žiūrėti naktį ir dieną, filmuotą, fotografijose ar natūroje. Neseniai susijaudinau: vojerizmas tai ar ne? Nežinau kaip jus, bet mane, žvelgiant į šiuos retro vaizdus, apima ramybė.

San Francisco 1958 from Jeff Altman on Vimeo.

Tiesto karvidėje

2009-11-24T11:58:00.001-08:00

Karvidė – tai garsusis San Francisko Cow Palace, kur šį savaitgalį minias paauglių hipnotizavo skrajojantis olandas. Aš pats dar vis tikiu, kad turiu šiek tiek to “teen” savyje užsilikusio, tai, maniau, pamatysiu stebuklą, kaip ir tie naivūs paaugliai, susigrūdę salėje. Dėje dėje… Gyvenime išklausytos muzikos gausa aiškiai sutrukdė šiuo renginiu stebėtis ir žavėtis. Mano nusivylimui, tiek apšildantys Dada Life, tiek žvaigždūnas Tiesto nusprendė be jokio gailesčio nukamuoti monotoniško hauso serijomis, tik kur ne kur įterpdami po vieną kitą melodingą perliuką. Tai, kad, vietoj to jog šokčiau ir šėliočiau, sugebėjau šaltu veidu nufilmuoti porą man didžiausią įspūdį palikusių gabalų, tik įrodo, kad koncerto metu išlikau visiškai blaivus, ramus ir nesudrumstas. Reikia būti vinute ar vinuku, kad 30 ir daugiau minučių nepertraukiamo kalimo bum-čiku per galvą sukeltų ekstazę. Tiek čia to džiaugsmo senam bambekliui…

Dada Life – The Lion King Mix:

Tiesto -Killer Tone (Ernesto vs Bastian):

Tai ką – taika robotukų armijoms!

Lady Gaga - kas?

2009-11-19T18:14:00.001-08:00

Jei daug laiko praleidžiate internete, tai žinot, kad viskas, kas ten parašyta yra teisybė. Todėl, anot visažinio gūglo, svarbiausias klausimas šiuo metu kamuojantis Lady Gaga gerbėjus yra susijęs su pirminiais lytiniais požymiais:

Taigi, kiek gi lady yra toj Gagoj? Aš gandų čia nesiruošiu nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau, pasižiūrėjus naują atlikėj(-o-s) klipą, pačiam sustingo klausimas vеide: Что ЭТО?

Meilės evoliucija/degradacija

2009-11-15T13:54:00.001-08:00

Gal ir ne laikas dabar apie tai rašyti, prabėgo daugiau nei mėnuo nuo linksmybių, bet sulipdžiau filmuotą medžiagą (pagaliau!), tai galiu ir pasi(-skelbti, –publikuoti, –puikuoti, -reklamuoti). Jei kam dar neaišku, tai kalbėsiu apie San Francisko meilės paradą, kuris per savo šešerių metų istoriją šiemet jau trečią kartą keitė pavadinimą.

Negaliu savęs vadinti nuolatiniu šio reginio dalyviu, nes nei aš plokštelėm groju, nei nuogais papais mosuoju, tačiau apsilankyti ir pasistumdyti minioje vis tiek progos nepraleidžiu. O šiemet minia gavos kaip niekad gausi labai atsitiktinių ir kartais nelabai valdomų individų masė. Kai kurių liudininkų duomenimis, 100 - 120 000 žmogeliukų, susigrūdę centrinėje miesto aikštėje, kaip kokiam Vilniaus troleibuse piko valandą, skambant trankiai chaoso muzikai negailestingai pažeidinėjo vienas kito privačią erdvę, tuo labai džiugindami šiaip nuobodžiaujančius ramybės sargus.

Ir čia gali visą vakarą griežti smuikeliu planetos fone apie taiką, meilę ir brolybę, Kenji Williams’ai, …

… bet su tamsa atėję muteitoriai, lyg Prometėjas ugnį atnešė naujas šokių madas techno kultūros mėgėjams ir sumetė visas naivias vieningos žmonijos iliuzijas į negailestingą mosh pit’o katilą.

P!NK – pramoga su pipiriukais

2009-09-19T23:19:00.000-07:00

Jei kas nežinote, tai Pink yra blondinė dainininkė, kuriai iš galvos kyšo lietuviškos šaknys. Geriau patyrinėjus galima rasti ir daugiau privalumų, bet lietuvybės paieškos ir tautinio solidarumo jausmas buvo pagrindinės priežastys, atvedusios į koncertą. Ačiū tolerantiškiems protėviams, kurie viduramžiais nediskriminavo tautinių mažumų, dabar galime ne vienai pasaulinio garso įžymybei prikabinti “mūsų” etiketę. Na prisipažinkite, kad ir jūs, žiūrėdami į susiraukusį Shawn Penn veidelį, ne kartą pagavote save kartodami: “Taigi, taigi - kaipgis...” Aha! Tai kraujo ryšys šneka, ne kitaip. Bet užteks čia nacionalinio pasididžiavimo burbulą pūsti, pakalbėkim apie koncertą.

Pradžia nieko novatoriško nepasiūlė ir niekuo nenustebino. Kaip ir visi šios rūšies renginiai, taip ir šis pasitiko tamsa. Po trankių įžangos akordų, Pink scenoje išsikerojo sarkastiško erškėčio pavidalu.

Jaunystėje roką svajojusi groti atlikėja savo popsinius iškrypimus dabar sėkmingai dangsto rokenrolo fetišais:

I'm still a rock star
I got my rock moves

Neklaužados įvaizdį dainininkė dar labiau paryškino atlikdama AC/DC “Highway to Hell”, Led Zeppelin “Baby I'm gonna leave you” ir Queen “Bohemian Rhapsody”.

Aktyvi mažumų ir gyvūnų teisių gynėja negailėjo karčių žodžių ir buvusiam Amerikos prezidentui. Tačiau akustine gitara pridengtas bušizmų srautas nuskambėjo daugiau graudžiai, nei karikatūriškai.

Negaliu pasakyti, ar balagano estetika koncertui buvo pasirinkta atsitiktinai, ar kaip atsakas į šiemetinius Britnės pasicirkinimus, tačiau žiūrėdamas į akrobatų triukus, mimų gestikuliavimą ir kabareto šokėjas, kartais pasijusdavau lyg dalyvaučiau pamišėlių (frykų) šou. Čia tik liliputų trūko, kad manyje prabustų kokia nors nuo tarybinio cirko laikų užsigulėjusi vaikystės trauma.

Kaip ten bebūtų, likau labai patenkintas šiuo renginiu. Labai gaila, kad dėl pasikeitusių mokesčių Lietuva taip ir nesulaukė pro-pro-podukra tapusios atlikėjos. Tačiau paklaustas apie lietuviškos estrados būklę, dabar su giliu pasididžiavimu širdyje galiu nedvejodamas atsakyti: “Rožinė!”

Google 1978

2009-08-30T09:08:00.001-07:00

(iliustracija iš boomerang.nl)

Linksmas dalykėlis yra Twitteris - kartais labai juokingų plepesių pavyksta nugirsti. Štai žmonės nei iš šio, nei iš to ėmė ir pasidalino savo vaikystės gūglo prisiminimais:

wardytron: When I was a boy I always dreamed of having a job where I'd have to google the contents of Poirot box sets. And now that dream has come true #

proxymoron: @wardytron Google was around when you were a boy? My lord, life has been unkind to you and your mug-shaped face. # in reply to wardytron

wardytron: @proxymoron Google was around, but it was in black and white and used to close down at 11pm. # in reply to proxymoron

proxymoron: @wardytron It also used to return its results to you two days after you asked for them, when a man delivered them to your door. # in reply to wardytron

wardytron: @proxymoron Yes, he'd drive a horse and cart and he'd ring a bell and shout "Google search results!" # in reply to proxymoron

iamjamesward: @wardytron Do you remember when Google had half day closing on Wednesdays and would shut at lunchtime? And it didn't open at all on Sundays. # in reply to wardytron

wardytron: @iamjamesward When Google Image Search went on strike in 1978 I had to wait 3 weeks for a picture of Lynsey de Paul in a bikini.3:14 AM Aug 27th from web in reply to iamjamesward

Nežinau kaip jūs, bet aš labai gerai prisimenu, kaip gūglą srėbdavau aliuminiu šaukštu iš aliuminio bliūdo. Buvo toks geltonas ir saldus…

Skrendam skrendam!

2009-08-26T20:26:00.001-07:00

Jei nesi kelmas, stipriai įsikibęs šaknimis į dirvoną, tai gali tuos judėjimo laisvę ribojančius gamtos dėsnius apeiti, apibėgti ar net apvažiuot. Bet dar geriau, jei turi ypatingų draugų/giminių/artimųjų (ačiū Rimui!), kurie, apsirūpinę antgamtinėm galiom, tave pakylėja aukštai į dausas:

Po tokių pakylėjimo akimirkų net nebesistebi užkluptas netikėto praregėjimo išminties:

“Tudie i nuor ty užsynėčia Lėtuovu nuopirkt, kad tuoki graži iš vėršous ji yr!”

Dar vienas razbaininkas?

2009-07-30T13:52:00.001-07:00

Prie Lietuvos vardo paminėjimo nusprendžiau prisijungti ir aš, padovanodamas Tėvynei “naują” razbaininką. Manau, kad kriminalinių elementų pristatymas, pašlovinimas ir tolimesnis mitologizavimas gerai atitinka šio renginio dvasią ir tikslus. Į tautai nusipelniusių galvažudžių sąrašą, šalia Zebedeno ir Tado Blindos, siūlau įtraukti ir Kanados lietuvį, Amerikos Visuomenės Priešą Numeris Vienas Albiną Karpį. Kuklių badymų atkreipti tautiečių dėmesį į šios neeilinės asmenybės darbus buvo tiek tradicines vertybes propaguojančiuose tinkluose, tiek netradicinėje blogio-sferoje. Tačiau aš siūlau žygiuoti toliau ir neapsiriboti tik asmenybės kultu, bet paviešinti ir išpopuliarinti visą koncepciją.

Rimtai permastyti šio veikėjo svarbą tautos istorijai paskatino neseniai žiūrėtas filmas Public Enemies (Visuomenės priešai), kur šalia Džonio Depo vaidinamo Džono Dilindžerio epizodiškai šmėžuoja Alvinas ir dalykiškai konsultuoja teismų procedūrų klausimais. Stebint vieną iš filmo scenų man ir kilo idėja, kaip krizės nukamuotai Tėvynei išbristi iš negandų liūno.

Šiuo metu Amerikos ekonomistai, kad suvaldytų finansinės krizės poveikį, atidžiai studijuoja trisdešimtaisiais metais griuvusių bankų patirtį ir padarytas išvadas nedelsiant taiko ūkui gelbėti. Tais laikais Lietuva Amerikoje bankų neturėjo, tačiau žmonių, plėšusių bankus, buvo ne vienas. Kas jei ne jie geriausiai išmanė finansinę sistemą su visom smulkmenom? Alvinas Karpis buvo ypač garsus savo sumanumu, todėl jo gyvenimo darbų studija atskleistų gausybę įdomių detalių apie tai, kaip išgyventi finansinių audrų ir brutalumo užvaldytame pasaulyje.

Amerikiečiai jau seniai populiarina savo nusikalstamą gaivalą, todėl ir mums, kaip pavyzdingiems mokiniams, varžytis nereikėtų. Tokių žvaigždžių kaip Depas neturime, tai idėjos materializavimosi reiktų laukti tiesioginės transliacijos iš Seimo Rūmų metu, kur šiuo metu kaip tik yra susirinkę dauguma artistų. Pavyzdžiui, tarkime grynai hipotetiškai, jei Lietuvos politikos padangėje įsikurtų Albinų - Barkerių frakciją, tai tokia Seimo frakcija sėkmingai nukapotų giles visokiems ąžuolams, o vaikučių mylėtojams - vazonikų fasadus išgražulintų. Pagrobtų Vilniaus Prekybos ir Achemos vadovų išpirkomis užkamšytas biudžetas išgalėtų nupirkti ne tik Ignalinos, bet ir visas Baltarusijos atomines jėgaines, o seimo posėdžių stenogramų ekranizacijos, nors moterys ir meluoja geriau, nusineštų visus žiūrėjimo reitingus.

Geriu, kad aplinkiniams būtų linksmiau (ar panašiai)

2009-06-24T20:38:00.001-07:00

Kai aplinka graži, tai ir gerti nereikia – visi ir taip smagūs. Bet paragauti byyyyški tai galima, aaa-ne? Tik prisiragavus bujoti nereikia, nes petunijos nukentės. Va tokių minčių pilna galva po kelionės į Sonoma krašto vynines. Taip ir neaišku dėl tos gėrimo kultūros: to beer or not to beer? Wine! (verb)

Gigantai eina!

2009-06-18T22:21:00.001-07:00

Yra dalykų pasaulyje, kurių neišgėręs nesuprasi. Man vienas tokių dalykų visada buvo amerikietiškas beisbolas (tarsi būtų dar kitoks!). Nors beisbolo lazdos jau seniai įsitvirtino lietuviškoje tautosakoje, pačio žaidimo tradicijos mums tebėra svetimos, kaip babajams Užgavėnių blynai. Jei mane būtų galima laikyti kokiu tai tautinio charakterio barometru, sėdėdamas beisbolo stadione rodyčiau debesis. Asmeniniai bandymai susipažinti su šiuo sportu iš arčiau ir perprasti jo subtilybes didele meilė nesuliepsnojo, nors gero laiko apturėjau į valias. Pinigų už tai gal ir nemokėčiau, bet kai darbo kolektyvas kviečia, neatsisakau.

Tam renginį mane visada labiausiai erzina tempas, o tiksliau – jo nebuvimas. Jau taip žaidimo laikas neribotas (8 kėliniai gali tęstis amžinybę), o dar steroidų išpuoselėti žaidėjai stabdo, kaip tik gali. Viskas - lyg sulėtintam kine, stebiu, bet drasko žiovulys mane. Kol žaidėjai išsirikiuoja savo pozicijose, kol pasikrapšto klyną, kol pasikapsto nosį, kol lazda užsimoja (o dar užsimoję kiek kartų nepataiko!) - mano kantrybės atsargos jau ir išsenka. O čia dar aplinkiniai visą laiką taip ir malasi pirmyn ir atgal, pirmyn ir atgal… Tai su keptom bulvytėm, tai su alaus stiklinėm rankose… Tai su dešrelėm… Tai su maišais čipsų glėbyje… Taip ramybę visai pamesti galima.

Lyg to būtų dar negana, kamuoliai krenta ant galvų, kaip kruša ant kopūstų. Taip negailestingai Los Andželo Angelai triuškino aikštelės šeimininkus San Francisko Gigantus. Sėdėjome “fanų” tribūnoje, tai visi jų “home runs” kaip tik ir skrido virš mūsų šukuosenų, o pavieniai Angelų gerbėjai, išsibarstę tarp vietinės faunos, akiplėšiškai stojosi sveikinti savo komandos laimėjimų (kai nieko nesuprantu, aš visada palaikau tik laiminčią pusę).

Rezultatas grėsmingai augo atvykėlių naudai, bet gyvenimo tribūnose tai, rodos, visai nepaveikė. Televizijos kamerų pagauti žmonės tuokėsi (galiu paliudyti, tai ne Holivudo išmislas, čia žmonės tikrai peršasi, dovanodami žiedus varžybų metu), linksmai glėbesčiavosi, nuotaikingai šoko ar juokingai maivėsi, nekreipdami jokio dėmesio į tai, kas vyksta aikštelėje. Atmosfera priminė iškylą gamtoje prie ežero, bet ne žūtbūtinę, kraujuojančią, konkuruojančių komandų dvikovą.

Prasmės toliau sekti rungtynių eigą nebemačiau ir aš, todėl užsiėmiau tuo, ką labiausiai mėgstu – neįpareigojančiais pasivaikščiojimais po atviru dangumi. AT&T Parkas tam labai tinka, nes nuo viršutinių tribūnų atsiveria stulbinantys miesto ir įlankos vaizdai.

Tai tiek čia tų sportų. Jei kada, mieli tautiečiai, sugalvosit pas save užsiveisti beisbolą, tai pirmiausia pradėkite nuo mažų dalykų. Alaus gėrimo patirtis, įgyta įsisavinant nedideles, virtuvinio stalo dydžio erdves, tam labai tinka.

13-ta ne kokia čia ne bloga diena!

2009-06-14T14:22:00.001-07:00

Trylikta, ne trylikta - jokie prietarai nesutrukdys švęsti gimtadienio. Happy B-day Giant Diaper ir dar kai kam!

Gradueišinas

2009-06-12T21:44:00.001-07:00

Štai ir sulaukėm! Kaip parašė vietinis gandonešis: “Po tragedijų mėnesio, Palo Alto Gunn mokykla švenčia diplomų teikimą”. “Gunn senjorai, palikę liūdesį nuošalyje, viską užpildė džiaugsmu”, – kitame straipsnyje rašo tas pats laikraštis. Kaip ten bebūtų, mūsų sieloj jau dvi dienos vyksta šviАntė. Kongraduliuoju!

Didelis suπstas reikalas (BFD 2009)

2009-06-09T21:32:00.001-07:00

Vasara Mauntinvjuviškių kaime prasideda alternatyvų sąskrydžiu. Vietinė radijo stotis kiekvienais metais surenka būrį netradicinės pakraipos kapelų ir visai dienai palieka jas šėlti po atviru dangumi su mokslus baiginėjančiu jaunimėliu. Bilietai į renginį kainuoja nedaug, šiemet pigiausius buvo galima gauti už 20$ (beveik 67 centai už vieną atlikėją), tai į Shoreline Amfiteatrą sugužėjo didžiulės minios trankios muzikos mėgėjų. Tarp renginio rėmėjų yra alaus ir … Budweiser gamintojai, tai ir vyresnė publika mielai pageidaujama (reikia gi prekybos taškams apyvartą daryti ir į reklamą sukištus pinigus atidirbti: vanduo -5$, alus – 8-12$).

Nors aplink iš visų pusių sklinda nenormuota leksika ir šeško kvapai, atmosfera festivalyje labai draugiška: jokių smurto proveržių, užkabinėjimų ar bauginimų. Jei ką ir išneša neštuvais, tai tik dėl piktnaudžiavimo svaiginančiais gėrimais ar farmacijos naujovėmis. Šiemet net slamdance nemačiau, nors dar pernai iki pusės nuogi, apkūniai raumeningi ir prakaitu blizgantys jaunuoliai linksmai stumdėsi ir vartaliojosi ant žolės (ar čia tik man taip pasirodė, ar iš tikrųjų šis šokis skirtas žydrūnams?).

Kaip jau supratot, šiųmetinis BFD man nėra pirmas, todėl ėjau gerai nusiteikęs, pasiruošęs sąrašą atlikėjų, kuriuos noriu pamatyti, ir apsiginklavęs stora pinigine bei kūrybingo vado video kamera. Pirmuosius, ką būtinai nėrėjau išgirsti, buvo The Airborne Toxic Event, grupė, kurios nespėjau pamatyti pernai, bet kurią per metus taip pamėgau, kad net porą jų dainų iTunes nusipirkau. Tik, kol perbridome gerbėjų jūrą ir prisiyrėme arčiau scenos, jie baigė savo pasirodymą:

Bet savęs gailėtis nespėjome, nes tuoj pat galingai užgrojo Škotų Glasvegas, kurie propaguoja 99% gitarinės ir 1% mušamųjų muzikos. Skambant karo būgnams, dainavo jie niūriai – pesimistiškai, net širdis virpėjo iš užuojautos ir pasididžiavimo:

Nuožmaus gyvenimo Britanijos šiaurėje sukeltus debesis greitai išvaikė ir upeliais bėgančias gailesčio ašaras kaip vėjas nupūtė Metric. Jų grojama sintetinė muzika energingais ritmais, lyg kūjo dūžiais, nesulaikomai prasiskverbė į kūną ir privertė net kaulų smegenis šokti:

Bet užteks čia apie kylančias žvaigždes. Tikros linksmybės BFD festivalių metu vyksta vietinių talentų scenoje, kur muzikantai dar nėra taip išlepinti dėmesio ir labai nuoširdžiai bendrauja su publika. Štai kad ir Wallpaper solistas, būdamas visiškai girtas (I'm So Wasted), persiplėš per pusę, bet atiduos savo sielą žiūrovams:

Dizzy Baloon muzikantai dar tik kelio į šlovę pradžioje, todėl sunkiai nustygsta vienoje vietoje ir, atrodo, tuoj tuoj iššoks iš kelnių, sprogdinami jaunatviškos energijos ir entuziazmo (hm, ką čia tokius jie man primena?):

Vietinių scenoje muzika nenutyla net dingus elektrai. Užspringus gitaroms, Music For Animals nepasimetė ir visokiausiais būdais linksmino mus tol, kol elektrikai ieškojo gedimo:

Bet ne vien gyva muzika mes esam sotūs. Atskiroje erdvėje VJ Mike Relm įmantriais video montažais ir braižomų plokštelių garsais hipnotizavo robotukų armiją:

O lėktuvų katastrofoms atsparus DJ AM šokdino vitaminų mylėtojus:

Na ir pabaigoje, polkų gerbėjų galvas nuo pagrindinės festivalio scenos užlankstė The Offspring:

Tiesa, jei paklaustumėt mano sūnaus atsiliepimų, tai pagalvotumėt, kad mes buvome skirtinguose renginiuose (panašiai, kaip ir pažiūrėjus nuotraukas apačioje).

San Francisko variacijos

2009-05-31T12:51:00.001-07:00

Negaliu nepasidalinti šiais spalvingais San Francisko montažais, atkeliavusiais į mano naujienų skaityklą. Pirmasis, tai turistiškai optimistinis filmukas, talpinantis savyje pagrindinius miesto stereotipus ir atrakcijų vietas:

The San Francisco Variations (i) from David Berry on Vimeo.

Antrasis gi - romantiškai melancholiškas, ir vaizduoja tikruosius miesto gyventojus - rūką ir debesis:

The San Francisco Variations (ii) from David Berry on Vimeo.

Blogas tonas

2009-05-27T06:59:00.001-07:00

Blogas tonas ne bėda,
Gelbsti rytą arbata.

Šiais laikais sportuoja visi, kas netingi: laksto, plaukioja, pumpuoja raumenis ir lanksto kamieną, nedrąsūs burias į klubus, o drąsūs sportuoja po vieną. Panašiai ir tinklaraščių (BLOGų) rašytojai visokių sporto šakų sau prisigalvoja (rašytų GERus tinklaraščius, nerikėtų niekais užsiiminėti). Prisiskaitęs apie vieno tokio reklamuojamą blogatoną, nusprendžiau savo jėgas išbandyti ir aš: geru žodžiu paminėti mėgstamus skaitinius ir pasidairyti naujų, nematytų. Žaidimas primena sugedusį telefoną, ir bėgti pametus galvą dėl to niekur nereikia. Užtenka pirštų galiukais nuvaryti porą eilių kompiuterio klaviatūrą ir paviešinti penkis BLOGus – GĖRius, kuriuos skaitau :

Tai tiek tų skaitinių šiai dienai, eisiu, kokį Sizifo akmenį pakilnosiu; kalorijas, kur čia ištupėjau, sudeginsiu.

P.S. Mantas buvo klaida, uodegą radau ir estafetę perėmiau iš Vidmanto // emptydot.com

Visi galai nubėgo į finlandija

Naujos aušros architektai

2009-05-22T23:56:00.001-07:00

Rašau įkvėptas šiandieninio Carlos Santana pasirodymo Gūglėje. Apie muziką daug nekalbėsiu - tam yra gitaros. O meistro rankose instrumentas papasakojo tikrai daug. Kaip juokavo pats Carlos: “Кai vienoje vietoje susitinka melodija, kuri yra moteriškos giminės, ir ritmas, atitinkantis vyrišką giminę, lovos nebereikia.”

Tačiau daugiausiai kalbų buvo ne apie muziką. Į Gūglę Santana atvyko pareklamuoti savo naujo projekto Arcitects Of A New Dawn. Tai moderniom technologijom paremtas žiniasklaidos kanalas, kuris kokybiškos muzikos ir išraiškingo turinio pagalba sujungs į vieną socialinį tinklą pasaulio žmones, pasiryžusius inicijuoti teigiamus pokyčius savo bendruomenėse. “Naujasis Interneto pasaulis padės pažadinti protus ir atverti širdis suvokimui, kad bet kuriai problemai ar iššūkiui atsakymas yra meilė, galingiausia Visatos jėga,” – rašo projektui skirtame tinklalapyje Santana.

Šis kanalas sumanytas kaip atsvara tradiciniams Amerikos naujienų industrijos gigantams Fox ir CNN televizijai, kurių programose dominuoja baimės ir priešpriešos eskalavimas. Santanos noras pasaulio negeroves gydyti taikos, meilės ir susitaikymo idėjomis labai jau kvepia šeštojo dešimtmečio dūmais, tačiau pasitelkus šiuolaikines komunikacijos priemones, išradingą vadybą ir pažangių verslininkų paramą, darnaus pasaulio vizija nebeatrodo jau tokia utopinė. Panašių nesavanaudiškos kūrybos pavyzdžių jau dabar yra ne vienas. Prisiminkim kad ir TED, Wikipedia, LINUX…

“Kai kam mano žodžiai skamba kaip hipiški tauškalai, - iš po kepurės šypsosi Carlos Santana. - Bet aš esu hipis. Juo ir liksiu.”

Indėnų vasara

2009-05-19T20:55:00.001-07:00

Prisiminiau Lietuvos laikus, kai pavasarį žymėjo iš po sniego lendantys žibučių žiedai. Panašiai kaip ir čia, Kalifornijoj, tik vietoj žibučių savo plunksnuotas galvas iškelia indėnai. Kiekvienais metais gegužės mėnesį jų pridygsta pilna Stanfordo eukaliptų giraitė, iš kurios paskui tris dienas ir naktis trata būgnai, aidi šaižūs karo šūkiai ir po nenuilstančiom šokėjų kojom dreba žemė. Taip triukšmingai savo tradicinę kultūrą Powwow metu švenčia tikrieji šios žemės šeimininkai.

Naruto ir pokemonų užauginta karta tikriausiai nelabai supranta, kuo tie indėnai man taip ypatingi. Tačiau mano kartos žmonės, vaikystę praleidę su James Fenimore Cooper, Liselotte Welskopf-Henrich ir Karl May herojais, o gyvenimo gudrybių išmokę iš Dean Reed ir Gojko Mitic filmų, neliks abejingi šiai plunksnuotai egzotikai.

Ką žudo žudikai?

2009-04-20T21:43:00.001-07:00

The Killers, viena originaliausių šio amžiaus muzikos grupių (mano nenuginčijamai subjektyvia nuomone), manęs nenužudė. Svaiki gyvi liko ir visi mano šeimos nariai, nors prakaito kibirą išliejo koncerto metu. Draugai taip pat liko nenukentėję, o ir visa kita publika renginiui pasibaigus skirstėsi savo kojomis, nepalikdama šokių aikštelėje neatpažintų kūnų tysoti. Tai ką gi, po galais, tie žudikai žudo, jei muzikine prasme, taip sakant, apsiėjome be aukų? Aš manau, kad garso operatorių. Taip, taip, aš įtariu, kad po kiekvieno koncerto kileriai gitaromis negyvai užtranko vargšą žmogelį, sėdintį prie pulto. Šis kraugeriškas grupės elgesys gerai žinomas šou verslo atstovams, todėl nei vienas patyręs šio amato profesionalas nebesutinka įgarsinti grupės pasirodymų. Šiam darbui pasirenkami atsitiktiniai, dažniausiai klausos neturintys asmenys (kitaip jau būtų girdėję gandus apie laukiantį susidorojimą), kurie vėliau ir aukojami po-koncertinių apeigų metu. Jei netikite mano teorija, pasiklausykite patys:

Are We Human or Are We Dancers?

This Is Your Life

Joy Ride

Smile Like You Mean It

Sam's Town & Read My Mind

Bones

Dar neįtikinau? Pasiklausykit apšildančių Wild Light, kaip jie čia taip negražiai apie Kaliforniją (tikriausiai, supykę ant įgarsintojo) pavarė baigdami savo pasirodymą.

Kalėdos? Dar nelabai

2009-04-03T22:27:00.001-07:00

Nusprendžiau pasipuošti. Ne tai, kad įsiverti auskarą ar prasidurti sau bambą. Ne. Nusprendžiau pasipuošti savo BLOGą, kad jau toks visai, atsiprašau už kalambūrą, blogas nebeatrodytų.

Nežinau kaip kitiems, bet man dienoraščio rašymas yra šventė. Tai įvykis, savo svarba nenusileidžiantis Kalėdoms ar Naujųjų Metų iškilmėms, kurios, kaip visi žinime, pasižymi besaikiu negyvų medžių dekoravimu. Ačiū mano žemaitiškoms šaknims, Kalėdos kažkaip atsitinka dažniau, nei aš prisiruošiu čia kokį įrašą suraityti, todėl mano entuziazmas tokiomis akimirkomis aiškiai liejasi per kraštus ir reikalauja netradicinių išraiškos formų. Kaip tik Apture svetainėje ir radau didžiulę krūvą nuostabiausių (O my gosh!) blizgučių savo netradiciniams poreikiams tenkinti.

Jei kolegos ekshibicionistai (atsiprašau, tinklininkai/dienraštininkai) dar nepametė skaityti, nuoširdžiai rekomenduoju ir jiems išbandyti. (Ups, I did it again!) Unikalios Apture technologijos pavers ir jūsų tinklalapį velykiniu margučiu, kalėdine eglute ir interaktyvia pramogopedija vienoje vietoje. Tik pažiūrėkit, į ką pavirto maniškis!

Tarp kitko, Apture kompaniją įkūrė trys Stanfordo studentai (hm, kas čia dar žinomesnių yra kilę iš tų vietų?). Šia technologija jau naudojasi tokie naujienų gigantai, kaip Washington Post, BBC News, O’Reilly ir San Francisco Gate. Kas yra labai gražu - paprastiems rašytojams-mėgėjams ji pasiekiama NEMOKAMAI, jei puslapio lankomumas neviršija 5 mln. peržiūrų per mėn. Aš paskaičiavau, kad rašydamas 3 mln. auditorijai, pridėjęs gimstamumo augimo tempus ir padauginęs iš blogo populiarumo rodiklių, dar mažiausiai 4698 metus galėsiu naudotis nieko nemokėdamas.

O dabar, jei skaitote tai savo pašto programoje ar RSS naujienų skaitykloje, spauskite nuorodą čia ir pasidžiaukite, kiek daug gėrio aš jums pridėjau.

Klaikiai juokinga 80-ųjų įtaka

2009-03-29T11:47:00.000-07:00

Jei manote, kad lazeriai nėra nuostabiausias dalykas pasaulyje, žiūrėti toliau nepatariu. Tačiau, jei išgyvenot 80-uosius, ir matėte hipnotizuojantį disko burbulų šokį, turėsite daug gardaus juoko.
Tommy Sparks "She's Got Me Dancing" from Eric Wareheim on Vimeo.

SF Academy of Science

2009-03-15T22:51:00.001-07:00

Jei kas paklaustų, kaip atrodo pusė milijardo dolerių, tai atsakymą jau žinočiau: “Pažiūrėkite į San Francisko Mokslų Akademiją, ir pamatysite!” Neseniai atnaujintas pastatas, talpinantis akvariumą, planetariumą, tropikų džiungles, Afrikos savaną ir organinio maisto restoraną, stebina savo modernia architektūra, ekologiškai žaliuojančiu stogu ir didžiulėmis eilėmis prie įėjimo. Vakar, ar tai dėl to, kad laimė mums palankiai šypsojosi, ar kad krizė smalsuolių srautą apkarpė, bet, po dviejų ankstesnių nesėkmingų bandymų, pagaliau ir mes patekome vidun. O ten, paskraidę tarp galaktikų, pačiupinėję jūrų ežius ir žvaigždes, užsidėję 3D akinius spoksojome į vabalų gyvenimą, kol atėjo laikas dumti namo. Taip ir nebeliko šeštadienio.

Beach Blanket Babylon

2009-03-01T14:23:00.001-08:00

Vakar ramtamtam išsivedė mane pasikultūrinti: pasistumdyti didmiesčio šurmuly ir aplankyti vieną iš San Francisko “must see” atrakcijų – Beach Blanket Babylon. Jei reikėtų trumpai apibūdinti, kas tai yra, pradėčiau taip: įsivaizduokite, kad Amerika yra kičo krūva, o San Franciskas – kičo sostinė. Beach Blanket Babylon tuomet būtų neabejotinas kičo sostinės G taškas.

Debiutavusi 1974 metais, Beach Blanket Babylon laikoma vienu iš ilgiausiai rodomų muzikinių reviu teatro istorijoje. Per tris dešimtmečius šou tapo originaliu miesto simboliu, jos vardu net pavadino gatvę San Franciske. Teatro pasirodymus, kurių centre ekstravagantiškais kostiumais, milžiniškom skrybėlėm ir įmantriais perukais pridengtos pop kultūros įžymybių parodijos, matė ne tik JAV, bet ir Didžiosios Britanijos žiūrovai. Jiems plojo Baltųjų Rūmų valdovai, bei Anglijos karalienė Elizabeth. Jei ieškote nesudėtingo humoro bet meniško atlikimo pramogos dienos aktualijų tema, BBB sėkmingai daro ir viena ir kita: juokina skeptikus ir stebina estetus.

Bashir, No Oscar 4 U

2009-03-01T13:09:00.000-08:00

Mano gal šiek tiek pavėluotas, bet trumpas komentaras apie kriterijus, kuriais vadovaujasi Akademija, dalindama apdovanojimus:

moar funny pictures

Forever 80’s?

2009-02-26T19:15:00.001-08:00

Negaliu atsidžiaugti, kad synthpop vėl grįžta į madą, ir, kas labai svarbu, savo pirmapradžiu jaunatviškai nuotaikingu pavidalu. Šiandien mane apakino šviesos spindulys iš Australijos. Gal ir jums patiks?

Empire of the Sun, "Walking On A Dream" from Benjamin Technology on Vimeo.

Cowbell Rouge

2009-02-21T16:26:00.000-08:00

Nesu kantri muzikos mėgėjas, tačiau negalejau atsispirti šiai laukinių vakarų pagundai:

No Cowboy from Ritxi Ostáriz on Vimeo.

:D

Niujorkas lėtai

2009-02-12T21:56:00.001-08:00

New York 2008 from Vicente Sahuc

Mane pakerėjo šis trumpas mėgėjiškas filmukas. Vaizdas nufilmuotas pigia Casio kamera, šiek tiek pakoreguotos spalvos, bet žiūrint man žiauna plevėsavo vėjyje taip pat, kaip ir rodomos vėliavos. Jo, tėvai, man dar mokytis ir mokytis…

Pirmieji Lietuvos EMO: Janonis, Maironis, Nėris

2009-02-07T13:19:00.000-08:00

Yra sakoma, kad paveikslas atstoja tūkstantį žodžių. O jei atvirkščiai? Pabandžiau įsivaizduoti, kokį paveikslą nupieštų šiuolaikinis žmogus, prisiskaitęs mūsų literatūros klasikų poezijos.

Jei esate neabėjingi eiliuotam žodžiaui, nepamirškite aplankyti tweetopezijos Twitteryje.

Poezija 2.0 - tweetopezija

2009-01-31T18:46:00.001-08:00

Viskas prasidėjo maudynėmis vandenyne. Daugumai lietuviškos geografijos apribotų piliečių toks užsiėmimas sausio mėnesį gali pasirodyti mazochistiškai nepadoriu, tačiau mums, Kalifornijos orų išlepintiems buržujams, tai yra netgi labai toleruotina veikla. Skubu nuraminti neteisybės jausmą pajutusius tautiečius, kad ši veikla turi kenksmingas, toli siekiančias ir sunkiai išgydomas pasekmes. Apie tai jau kitą dieną visu balsu gailiai raudojau Twitteryje (kas nežinote, apie Twitterį galite paskaityti čia):

Po to dar ilgai negalėjau normalaus sakinio suregzti, neužbaigęs jo rimuota galūne.

Išsamiau pasidomėjęs šiuo reiškiniu atradau, kad aš nesu vienintelis, bandantis kalbėti eilėmis. Ir tai natūralu. Prisiminus mokykloje skaitytus literatūros kritikus, kiekvieno lietuvio sieloje tūno lyrinis herojus, po žiūrėjimo į žvaigždes taip ir laukiantis progos išsilieti ašarų jūromis ant kasdienybės skurdo.

Ir visai nebesvarbu, ar tai praėjusio šimtmečio kolektyvinis sodas, ar XXI amžiaus webdunuliška čiulbesių svetainė, S.Nėries sukurtas poeto įvaizdis išlieka aktualiu. Matyt, nepriklausomai nuo erdvės ir laiko, etninio identiteto pinklėse daug nepasišakosi…

Pasižvalgius svetur, gali atrasti daug įvairesnių bandymų pritaikyti Twitterį naujoms poezijos formoms kurti: vieni apie jį rašo, kiti rengia konkursus, treti iš nevaldomo tweetų srauto kompiliuoja eilėraščius. Mane labiausiai sužavėjo šis wiki dvasia alsuojantis projektas, kur kiekvienas norintis gali prisijungti ir prisidėti prie nesibaigiančios poemos kūrimo.

Kaip žinia, geriausi dalykai mūsų tėvynėje yra vogti (vogtos dainos, vogtas juokas ir vogti pinigai), todėl nesivaržydamas nugvelbiau šią puikią idėją ir sukūriau tautišką tweetų poezijos versiją – tweetopeziją:

Kviečiu tautiečių nesivaržyti, prašau prenumeruoti ir komentuoti. Jei pasijusite mūzos palytėti, prisijunkite, mutaboro vietoje įvedę “tupac2rnas” slaptažodį, ir pasidalinkite savo begaliniu skausmu ar netikėto džiaugsmo akimirka elegantiško dvieilio, trieilio ar ketureilio pavidalu. Vienintelis prašymas - labai nesinorėtų skaityti panašaus turinio “šedevrų”:

Lietuvoj krizė, visiems studentams 3.14…

Ir visai ne dėl šokiruojančios kūrinio pabaigos. Paprasčiausiai šis posmas nieko nepasako apie lyrinį herojų, šiuo metu vargstantį Lietuvoje. Jei jau nuspręsite parašyti apie dienos negeroves, pasistenkite laikytis Twitter žanro reikalavimų ir atsakyti į klausimą, ką jūsų personažas šiuo metu veikia, koks jo santykis su aprašomu įvykiu. Kad ir taip:

Glaudžiu prie širdies studentą.
Lietuvoj krizė.
Virpančiom lūpom klausiu:
Kubilius? 3.14…

Įkvėpimo kūryboje visiems!

Tapatybės paieškos

2009-01-14T22:33:00.001-08:00

Esu mažos tautelės išeivis, todėl, pamatęs iškilią asmenybę keistai skambančia pavarde, būtinai noriu ją pasisavinti. Toks netikėtas noras praturtinti lietuvių tautą nauju didvyriu mane užpuolė šį savaitgalį apsilankius Stanfordo meno muziejuje. Tik įžengęs į Hendrick Goltzius vardu padabintą kambarį ir nužvelgęs visus iškabintus paveikslus, supratau, kad savo įtarimams turiu daug nepamatuoto pagrindo.

Visų pirma, niekam ne paslaptis, kad šiais laikais po “lietuviška” pavarde gali rast pasislėpusį graiką, lenką ar net rusą banditą, tačiau 16-am amžiuje, kai lietuviška emigracija su kalaviju rankoje ritos į rytus, vakaruose sutikti žmogų su tokia pavarde turėjo būti ypatingų aplinkybių sukonstruotas atsitiktinumas.

Toliau, piešti tokias baisybes apie šį ir aną pasaulį galėjo tik stipriai lietuvišku krauju apnuodytas žmogus. Ir dar žmogus, gerai pažįstantis mūsų tautinio kaimo buitį ir papročius.

Jei atidžiau patyrinėsime kūrinių detales, tai pastebėsim, kad beisbolo lazdos motyvas, keliaujantis iš paveikslo į paveikslą, - tai neabejotina užuomina apie autoriaus priklausymą brolių Rankelių ar panašiai grupuotei. Personažų pozos, veido išraiška ir judesių dinamika sufleruoja, kad menininkas puikiai nusimano apie šio lietuvių liaudies instrumento paskirtį, o gal net ir pats turi praktinių jo valdymo įgūdžių.

Jei šito dar negana, tai piešinių ciklas, skirtas kaukolinio gamybai, turėtų galutinai išsklaidyti net labiausiai užkietėjusių skeptikų abejones, kad kūrinių autorius yra asmuo, nešiojantis gilius, sunkiai užgydomus lietuviškos tapatybės randus.

Tautinio pasididžiavimo kurstomas, parbėgęs namo puoliau tikrinti savo teorijos internete, tačiau nei Wikipedia, nei kiti šaltiniai įrodymų apie lietuvišką Hendriko Golciaus kilmę nepažėrė. O gaila. Kaip žinia, internetas neklysta, tačiau ir aš negaliu leisti, kad tiesa liktų neišaiškinta, todėl jums siūlau savo versiją:

Hendriko Golciaus prosenelis buvo “gončius” Galičiaus kunigaikštystėje (tuo metu LDK sudėtyje), atsakingas už pašto pristatymą. Kaip tik jam ir buvo patikėtas Vytauto karūnos gabenimas, kuri, kaip žinome, adresato taip ir nepasiekė. Nešlovės persekiojami Henriko protėviai slapstėsi Vokietijoje, kur prosenelio pareigos (gončius) ir vietovės, iš kurios jie kilę, pavadinimas (Galičius) susiliejo ir davė pradžią Golcių giminės vardui.

Va tokia va nelabai sklandi istorija man čia šiandien gavosi.

Mano 2008-ji

2008-12-31T13:45:00.000-08:00

2008-tiems priartėjus prie galo, jau matau, kaip vyriškoji žmonijos dalis griebia už parankių moteriškes ir tempia jas į klubus, barus ir restoranus, kad spalvingų lempučių šviesoje šampano buteliams šaudant į krentančius balionus visi susilietų Naujųjų laukime. Vėėėry nais! Bet kol tai neprasidėjo, dar yra laiko prisiminti gerus darbus ir pasidžiaugti praėjusių sėkme. Tuo labiau, kad ir balsų, skatinančių tai padaryti, pilni internetai. Taigi, renkam metų geriausius…

Metų įvykis – žinia apie grupės James atsikūrimą ir jų koncertas San Franciske:

Metų nuosmukis – politinis debiutas icanhascheezburger.com tinklapyje:

moar funny pictures

Metų atradimas - Sand Harbor paplūdimys prie Tahoe ežero Nevadoje:

Metų tūsas - San Francisko LoveFest (spalvinga publika, saugi, tolerantiška aplinka ir daug daug bumčiko):

Mano metų kadras – Metalikos būgnininkas Larsas pyraguose, koncerto Oaklande metu:

Metų gabalas (beveik naujametinis!)- Sometime Around Midnight (The Airborne Toxic Event):

Metų filmas – Religulous – papirko savo inteligentiška “gerosios naujienos” kritika:

Geriausias mano blogo įrašas 2008-tais tikriausiai buvo šis. Jame iš karto jaučiamas autoriaus minties veržlumas, žodžių valdymo menas ir kūrybinio potencialo pažadas, taip ir neperžengęs reklamuojamų ambicijų slenksčio. Tarp kitko, šį straipsnį labai aukštai įvertino gūGlė. Ghi :)

Geriausias metų skaitinys internete šiais metais buvo ir tebėra taikli 2008 metų ekonominės krizės analizė tinklapyje http://ardarkrize.lt/ Manu, tinklapio autorius(-iai) tikrai nusipelno Nobelio premijos ekonomikos srityje už tikslų, savalaikį ir eiliniam vartotojui suprantamą krizės priežasčių atskleidimą, jos pasekmių išaiškinimą ir plano, toms pasekmėms likviduoti, sudarymą. Svetainės skleidžiamas optimizmas man suteikė daugiau pasitikėjimo žvelgiant į ateitį; tikiuos, jums taip pat sukels panašius jausmus.

O sutinkant Naujuosius, visiems linkiu Kantrybės, nes metai tai sekunde ilgesni pasitaikė!

Į Kalėdas su trenksmu!

2008-12-22T19:02:00.000-08:00

Niekas taip nepakelia nuotaikos laukiant Naujųjų, kaip gera kalėdinė muzika. Šį savaitgalį kaip tik tokios muzikos prisiklausėme į valias. Laimikis ir aš šeštadienio vakarą praleidome Oracle arenoje, kur paskutinį metų pasirodymą sugrojo Metallica. Kapela visiems žinoma, groja klasiką, bet naftalinu kvepintis dar nesiruošia. Koncerto metu ne tik gerai gitaras ir savo plaukuotas galvas pakratė, bet ir akmens ant akmens nepaliko sausakimšoj sporto salėje. Vaikinai instrumentų į vatą nevyniojo, grojo taip, kaip yra – greitai ir garsiai, į dainų pynę sėkmingai raitydami tiek senus, tiek naujus gabalus. Pasitelkę lazerius, dūmus ir pragaro liepsnas artistai publiką turėjo taip, kaip norėjo. Galų gale, dvi su puse valandos griežtos energingos muzikos išjudino ne tik imtynininkus ir plaukikus, susigrūdusius aplink sceną, bet ir alaus kubilus, patogiai įsitaisiusius savo krėsluose. Apsauga ir policija vos spėjo vienus rūšiuoti, o kitiems spaudimą matuoti. Smagumėlis!

Pasitelkęs YouTubo lobynus, tradiciškai sulipdžiau visus koncerto momenčiukus į vieną SET LISTą. Žiūrėkit, kol Warneris mėgėjiškų video iš tinklapio neišlupo:

That Was Just Your Life

The End of the Line

Creeping Death

For Whom the Bell Tolls

One

Broken, Beat and Scarred

Cyanide

Sad But True

The Unforgiven

All Nightmare Long

The Day That Never Comes

Master of Puppets

Blackened

Nothing Else Matters

Enter Sandman

ENCORE:
Last Caress/Whiplash

Seek and Destroy

Koncertas baigėsi salei dainuojant "Happy birthday" tortais apmėtytam Larsui, kurio gimtadienis kaip tik nusimato gruodžio 26-ą.

Gerų švenčių ir jums visiems!

Fibi for Change

2008-11-30T17:51:00.000-08:00

moar funny pictures

moar funny pictures

Papuramogos darbo metu

2008-11-25T11:15:00.000-08:00

Linksma blevyzga, kurią pasigavau darbo metu:

Why Only Young Girls Should Strip - Watch more Free Videos

Pirmadienis - diena sudėtinga - motyvuokimės

2008-11-10T09:30:00.000-08:00

You know, you live in perfect world

When weekend comes

Illusion grows

It gives you wings

Then puts you down

It strikes with fear

And shakes in cold

Intrusive clumps

Ambition blows

When wisdom kings

Unfold your gown

Pretend you care

Put happy face

Go happy place

Happy Monday, folks!